Iš mirties nagų išsivadavusios, tačiau nuo daugybės vaistų ir gyvybę palaikančio medicininio aparato priklausomos D.Budrevičienės vėl laukia bylinėjimasis. Krekenavos agrofirma, prieš trejus metus atleidusi šią moterį iš darbo, o vėliau dar ilgai valkiojusi po teismus, nesudeda rankų. Ji kreipėsi į Apeliacinį teismą, nes nesutinka D.Budrevičienei atlyginti žalą už sugadintą sveikatą ir sumokėti Panevėžio apygardos teismo priteistus 85 tūkst. litų. Negana to, reikalauja, jog pirmos grupės neįgaliąja pripažinta moteris Krekenavos agrofirmai padengtų bylinėjimosi išlaidas.
„Toks ciniškas Krekenavos agrofirmos požiūris į žmogų ir visiškas savo kaltės neigimas leidžia tikėtis, kad D.Budrevičienė iš buvusių darbdavių, kurie sugadino jai gyvenimą, gali pareikalauti jau ne 85 tūkst., bet ir pusės milijono litų. Tiek pinigų iš pradžių prašyta D.Budrevičienės patirtai neturtinei žalai atlyginti, tiek iš mėsos perdirbėjų norime ir dabar, kai byla jų iniciatyva pateko į Apeliacinį teismą“, – LŽ sakė D.Budrevičienę ginantis advokatas Andrius Marapolskas.
Vietoj pinigų – laiškas
„Kad išgyvenčiau, po keliskart per dieną specialiu aparatu privalau išsisiurbti plaučiuose susirenkančias gleives, todėl iš namų beveik neišeinu. Nors mažai su kuo bendrauju, mane jau pasiekė kalbos, esą gavau iš Krekenavos agrofirmos 85 tūkst. litų ir sėkmingai juos leidžiu. Iš tiesų sulaukiau tik laiško, kad buvę darbdaviai nesutinka man mokėti priteistų pinigų. Teigiama, jog turiu susimokėti už teismo medicinos ekspertų tyrimą, kuris buvo atliktas pareikalavus pačiai Krekenavos agrofirmai“, – LŽ pasakojo D.Budrevičienė.
Advokatas moteriai paaiškino, kad atnaujintas bylinėjimasis truks gerą pusmetį, tad tiek laiko priteistų pinigų D.Budrevičienė tikrai nematys. „Jau baigiu prarasti viltį apskritai juos kada nors gauti. Nenustebčiau, jei bendrovė bankrutuotų taip su manimi ir neatsiskaičiusi“, – guodėsi krekenaviškė.
Jaučia spaudimą
D.Budrevičienė pabrėžė, kad Krekenavos agrofirma toliau daro jai psichologinį spaudimą. „Per mane atlyginimų vokeliuose nebegaunantiems agrofirmos darbuotojams daugiau kaip minimumo niekas nebemoka. Žmonės sakė, kad darbdaviai jiems aiškina negalintys mokėti daugiau, nes tie pinigai, kuriuos galėtų uždirbti, atidedami mano patirtai neturtinei žalai atlyginti“, – kalbėjo moteris.
D.Budrevičienė prisipažino pasigendanti buvusių gerbėjų, kurių tiek daug atsirado jai sukėlus vadinamąjį vokelių skandalą, dėmesio. „Dabar, kai man tikrai reikia bent jau moralinės pagalbos, kad Krekenavos agrofirma visiškai nesugniuždytų, nebepaskambina niekas“, – liejo nuoskaudas pašnekovė.
Gegužę D.Budrevičienės vėl laukia operacija. Bene septinta nuo to laiko, kai ji susirgo išmesta iš Krekenavos agrofirmos. Moteriai į kaklą įdėtas vamzdelis, palaikantis kvėpavimą, turi būti pakeistas nauju. Krekenaviškė teigia, jog medikai jai yra prasitarę, kad užsienio šalyse vietoj tokių vamzdelių dedami implantai, kurių nereikia kaskart valyti, keisti, slėpti po aukštomis apykaklėmis.
D.Budrevičienė norėtų, gavusi iš Krekenavos agrofirmos pinigų už sugadintą sveikatą, įsigyti tokį implantą ir taip palengvinti sau gyvenimą. „Patarkite, kaip neprarasti vilties, kad už skriaudą tikrai bus atlyginta“, – su ašaromis akyse kalbėjo moteris.
