Birželį, po 15min žurnalistinio tyrimo, Artūro Skardžiaus ryšių ėmėsi ne tik Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, bet ir jo kolegos Seimo Antikorupcijos komisijoje.
Parlamentinio tyrimo metu aiškėja vis naujos aplinkybės, o A.Skardžius atvirai vengia nepatogių klausimų.
Norint suprasti, kas klampina buvusį pretendentą vadovauti Lietuvos socialdemokratų partijai, reikia susipažinti su pagrindinėmis parlamentinio tyrimo analizuojamomis aplinkybėmis.
Šiame tekste pateikiame jų santrauką.
1. Projektas Baltarusijoje – finansuojamas „Gazprom“
15min jau prieš metus pradėjo domėtis Skardžių šeimos verslu Baltarusijoje.
Tada, kandidatuodamas į šios kadencijos Seimą, A.Skardžius nurodė, kad jo žmona Snieguolė Skardžiuvienė paskolino 100 tūkst. eurų bendrovei „Investenergostroi“. Prieš metus paklaustas, kokia šios investicijos esmė, A.Skardžius nemelavo. Bet pasakė ne visą tiesą.
„Ten paprastas UAB‘as, su kitais lietuviais įregistravę įmonę – tam, kad pastatytų saulės elektrinę ir gautų remiamą tarifą“, – pernai rugsėjį 15min sakė A.Skardžius.
O 15min tyrimas atskleidė daugiau detalių apie baltarusišką verslą.
Visų pirma, tarp „kitų lietuvių“ verslą su S.Skardžiuviene plėtoja buvęs Baltarusijos valstybinio koncerno „Belenergo“ vadovas Sergejus Belyj. Ir būtent koncernas „Belenergo“ perka elektrą iš „Investenergostroi“ labai dideliu tarifu – 15min skaičiavimu, Skardžių įmonė Baltarusijoje turėtų gauti apie 0,30 eur/kWh.
Bet ir tai dar ne viskas.
Pagrindinis „Invesenergostroi“ akcininkas – 40 proc. akcijų turintis Skardžių šeimos draugas Romualdas Patalavičius – trečiadienį apklaustas Antikorupcijos komisijoje. Čia jis prasitarė, kad jo ir S.Skardžiuvienės įmonę finansuoja Baltarusijos bankas. Paprašytas patikslinti, koks tai bankas, jis įvardijo „Belgazprombank“ – Rusijos energetikos koncerno „Gazprom“ ir „Gazprombank“ kontroliuojamą finansų instituciją.
Taigi Skardžių šeimos verslas ne tik užsidirba iš kaimyninės Baltarusijos kišenės. Aibę interesų Lietuvoje turinčio „Gazprom“ bankas būtent į šį verslą įliejo solidžią pinigų sumą. R.Patalavičiaus žodžiais – maždaug pusę milijono eurų. O gal ir daugiau.
Svarbu prisiminti ir faktą, kad A.Skardžius smarkiai kritikavo ir iki šiol kritikuoja suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo „Independence“ nuomą. Energetikos ir nacionalinio saugumo ekspertai vertina, kad SGD terminalas sumažino Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Tai tarsi netiesiogiai patvirtina Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pozicija – jie taip pat smarkiai kritikuoja SGD terminalo nuomą.
Tačiau reikia pripažinti – nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad „Gazprom“ banko Skardžių šeimos verslui suteikta paskola lėmė šio Seimo nario pareiškimus dėl SGD terminalo, sutampančius su „Gazprom“ pozicija.
2. Vėjo matematika: 2 malūnai – 24 tūkst. eurų kasmet
Birželį 15min atskleidė, kad Skardžių šeimos biudžetą kasmet pildo pajamos iš vėjo energetikos. Mechanizmas gana paprastas.
Šilutės rajone, Čiūtelių kaime, didelį plotą žemės iš Skardžių nuomojasi to paties R.Patalavičiaus ir jo sūnaus Tomo Patalavičiaus valdoma bendrovė „Renovacijos partneriai“. Tik nei renovacija, nei partneryste ši įmonė čia neužsiima.
„Renovacijos partneriai“ Skardžiams kasmet moka po 24 tūkst. eurų už žemės nuomą. O pačią žemę bendrovė pernuomoja kitam verslui – bendrovei „Naujoji energija“, kuri Čiūteliuose eksploatuoja didžiulį vėjo elektrinių parką.
A.Skardžius oficialiai deklaruoja tik sandorį su „Renovacijos partneriais“. Taigi faktinis žemės naudotojas lieka už kadro.
Ar politikas žino, kokioms reikmėms išnuomota žemė? Žino. Apie tai jis daug ir aiškiai kalbėjo birželį vykusioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“. Be to, 15min turimoje žemės nuomos sutartyje aiškiai parašyta, kad žemė išnuomota vėjo elektrinių statybai.
A.Skardžius akcentuoja, kad Čiūteliuose išnuomotas didelis plotas žemės – bemaž 28 hektarų. Tiesa. Bet didžioji šio sklypo ploto dalis yra nenaudojama. Vėjo elektrinės stovi dviejuose atskirai suprojektuotuose sklypuose, kurių abiejų dydis po 12 arų.
Taigi už dvi vėjo elektrines Skardžiai kasmet gauna po 24 tūkstančius eurų nuomos. Arba po 12 tūkstančių už vieną malūną. O štai kiti to paties krašto žemvaldžiai, kuriuos apklausė tiek 15min, tiek kitos žiniasklaidos priemonės, gauna daug mažesnius pinigus už žemės nuomą. Ir vėjo verslininkai iš kitų žemės savininkų nuomojama tik po keliolika arų vienam malūnui, o ne 28 hektarus kaip iš Skardžių šeimos.
A.Skardžiaus veikla Seime yra sukėlusi abejonių dėl dviejų verslo grupių protegavimo, sprendžiant klausimus dėl vėjo energetikos Baltijos jūroje. Apie tai viešai pasisakė premjero patarėjas Tomas Garasimavičius. Jis įtaria, kad A.Skardžius galimai blokuoja permainas šioje srityje, nes tai naudinga dviem įmonėm. Viena iš tų įmonių – „4Energy“ – priklauso tam pačiam Norvegijos investiciniam fondui „Vardar Eurus“, kuris nuomoja žemę iš Skardžių šeimos.
3. Rusijos verslininkų svajonės Dauguose
Dar vienas stambus sandoris Skardžių šeimą susieja su iki šiol neminėtais veikėjais. Istorija gali atrodyti sudėtinga, bet jos detalės kelia labai svarbių ir vis dar neatsakytų klausimų.
2013 metų sausį paaiškėjo, kad S.Skardžiuvienė savo verslą – bendrovę „Kornelita“ – pardavė rusiško kapitalo įmonei „Daugų sala“. Ilgą laiką manyta, kad „Kornelita“ valdė poilsiavietę Dauguose, Alytaus rajone. Tačiau ir tai buvo ne visa tiesa.
15min tyrimas atskleidė, kad „Kornelita“ valdė tik dalį poilsiavietės infrastruktūros – 29 pastatus. O žemę maskviečiai pirko iš kitų rankų. Žemę Dauguose jiems pardavė Jonas Jakučionis – energetiką kuravusio Valstybės saugumo departamento pareigūno Tomo Jakučionio tėvas. O žvalgo T.Jakučionio žmona – A.Skardžiaus dukterėčia.
Už „Kornelitos“ akcijas S.Skardžiuvienė gavo 460 tūkst. litų (apie 134 tūkst. eurų). Dar 440 tūkst. litų (apie 128 tūkst. eurų) S.Skardžiuvienė gavo kaip „Kornelitai“ suteiktos paskolos grąžinimą.
J.Jakučionis už žemę gavo dar apie 373 tūkst. eurų. Taigi iš viso „Daugų sala“ šias dvi giminystės ryšiais susijusias kišenes papildė maždaug puse milijono eurų.
Apie „Daugų salos“ pirkinį buvo garsiai skelbiama. Maskviečiai žadėjo Dauguose įrengti modernią futbolo bei žolės riedulio bazę ir naują gyvenamąją infrastruktūrą. Bet nepadarė nieko. Daugus šių metų pavasarį aplankę 15min žurnalistai pamatė štai tokius vaizdus:
Kodėl maskviečiai neįgyvendino savo planų Dauguose sukurti sporto ir poilsio rojų? Jie turi savo versiją.
„Aš manau, kad tai susiję su griežta sankcijų politika, kuri palietė visus akcininkus ir, turbūt, nuo vietinių paranojikų sklindančia baime“, – 15min teigė vienas iš „Daugų salos“ investuotojų Hračas Petrosianas.
4. Įstatymai naudingi šeimai
Vykstant parlamentiniam tyrimui, A.Skardžiui smūgį sudavė ir STT. Jų specialistų nuomone, šio politiko teikti pasiūlymai Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektui sudarė sąlygas „pasipelnyti valstybės sąskaita“.
O kalba eina apie jau ne kartą minėtą saulės energetiką.
2013 metų pradžioje vos kojas apšilusi Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė sprendė itin opų klausimą. Ankstesnės valdžios sudarytos itin palankios sąlygos saulės energetikai sukėlė nevaldomą šio verslo bumą. Visi, kas netingi, tvarkėsi dokumentus saulės energetikos projektams, kad užsitikrintų garantuotai pelningą verslą, valstybei tokią elektrą supirkinėjant itin aukštais tarifais. Nauja vyriausybė šį traukinį turėjo kuo greičiau sustabdyti, kad saulės energijos bumas netaptų per didele našta vartotojams.
Čia pasireiškė ir Artūras Skardžius.
Kartu su Remigijumi Žemaitaičiu ir Kęstučio Daukšiu, jis pateikė pasiūlymus įstatymo projektui, kurie leistų į nuvažiuojantį valstybės pinigų traukinį įšokti nemažam būriui oportunistų. Tiems, kurie savo saulės energetikos projektus buvo pradėję tvarkytis vos prieš keletą mėnesių. Pavyzdžiui, bendrovei „Paįstrio vėjas“, kuriai vadovavo S.Skardžiuvienė ir kurią valdė parlamentaro sūnus.
Dar viena labai svarbi detalė. A.Skardžius su kompanija siūlė būtent tokiems verslams taikomą elektros supirkimo tarifą skaičiuoti pagal leidimo plėtrai išdavimo datą. Leidimas plėtrai buvo labai paprastai gaunamas dokumentas. Tokį leidimą Skardžių bendrovė „Paįstrio vėjas“ tuo metu jau turėjo – gavo 2012 metų rudenį, kai tarifas saulės elektrinių elektrai buvo labai didelis.
Taigi pritarus A.Skardžiaus, R.Žemaitaičio ir K.Daukšio siūlymams, „Paįstrio vėjas“ galėjo patekti tarp verslų, kuriems būtų sudarytos sąlygos gaminti elektrą saulės elektrinėse, ją parduodant už labai gerą kainą.
A.Skardžiaus kelis kartus klausėme, ar pasirašydamas po šiuo pasiūlymu jis žinojo, kad jo šeima ketina plėtoti saulės elektros verslą. Politikas į klausimą taip ir neatsakė.
Artūras Skardžius uoliai kartoja, kad jam neparanki informacija yra šmeižtas, užsakymas ar „fake news“. Tokios pat nuomonės politikas laikosi ir apie STT išvadas.
Trečiadienį, LRT „Panoramos“ paklaustas apie santykius su „Gazprom“ kontroliuojamu banku, jis tiesių atsakymų vėlgi nepateikė.
„Jūs neuždavinėkite man tokių klausimų“, – teigė A.Skardžius. Ir pridūrė, esą apie „Gazprom“ kontroliuojamo banko indėlį į savo žmonos verslą nežinojo.
Skardžių šeimos draugas ir verslo partneris R.Patalavičius „Panoramai“ pareiškė nežinantis, kas valdo „Belgazprombank“: „Aš tikrai nesidomiu banko akcininkais, atleiskite.“
