Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 06 26

Tik vienas žingsnis ir pliažo Lukiškių aikštėje turės nelikti: politikai bijo, kad ten besidžiaugiantys vaikai pamirš istoriją

Seime juda Lukiškių aikštės sutvarkymo pataisos, kurias priėmus ši aikštė galės būti formuojama tik su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Penktadienį pataisas svarstę Seimo nariai išreiškė baimę, jog po priėmimo aikštėje galės įsikurti skulptoriaus Andriaus Labašausko „Laisvės kalva“ ar kad ten linksmai laiką leidžiantys vaikai pamirš istoriją.
Paplūdimio atidarymas Lukiškių aikštėje
Paplūdimio atidarymas Lukiškių aikštėje / Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr.

Projektą dėl Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso registravo Seimo valdantieji. Jam penktadienį svarstymo procedūros metu Seimas pritarė: „už“ balsavo 44 Seimo nariai, „prieš“ – 12, 5 susilaikė.

Kaip balsavo kiekvienas parlamentaras, galite patikrinti čia.

Klausimas dėl aikštės į Seimo darbotvarkę grįš pirmadienį, yra svarstomas skubos tvarka.

Baiminasi „Laisvės kalvos“

Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys perspėjo Seimo narius, jog įteisinus įstatymą dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo, Vyčio joje neatsiras – galės būti įkurdintas kad ir konkursą laimėjęs „Laisvės kalvos“ monumentas.

„Ir čia bus pagerbimas mūsų kančių, mūsų kovų už laisvę? Neapsigaukite“, – kalbėjo P.Urbšys.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Visuomenei pristatytas Laisvės kalvos monumento realaus dydžio bandinys"
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Visuomenei pristatytas Laisvės kalvos monumento realaus dydžio bandinys"

Jis, konservatoriai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas ir kiti Seimo nariai tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiųjų anksčiau teikė Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą, kuriuo Lukiškių aikštėje siūlyta įkurdinti Lietuvos laisvės kovų simbolį Vytį vaizduojantį monumentą.

Projektas, esą dėl nesibaigiančio teisminio ginčo, įstrigo Seimo Kultūros komitete.

A.Ažubalis aiškino, jog valdantieji nukopijavo jo ir bendražygių registruotą projektą: „Malonu matyti šitą tekstą, kurį rašėm su kolegom, ir žinoma, čia kitos pavardės parašytos, bet jau tiek to, tas politinis plagijavimas tampa apgailėtina mada šitam Seime.“

Jis piktinosi, jog teikiamo įstatymo projekte neliko žodžių apie valstybės simbolius.

„Tai įstatymas, kuris atvers duris garsiajam tvarteliui ar kalvelei – kaip jūs ją bepavadinsit“, – kalbėjo politikas.

Aikštė, „kurioje buvo visko“

„Valstietis“ Robertas Šarknickas tikino, jog pliažo mieste idėja jam patiko, tačiau darė prielaidą, kad smėlyje žaidžiantys vaikai, įgyvendinus šią idėją, Lukiškių aikštės istorijos neatsimins.

Teigiamos vaikų ir kai kurių suaugusiųjų emocijos leidžia daryti išvadą, kad šis politinis žaidimas įgaus ir duos startą kitoms kartoms dar drastiškiau išnaudoti krauju persmelktas vietas.

„Šiuo metu Lukiškių aikštėje teigiamos vaikų ir kai kurių suaugusiųjų emocijos leidžia daryti išvadą, kad šis politinis žaidimas įgaus ir duos startą kitoms kartoms dar drastiškiau išnaudoti krauju persmelktas vietas, paniekinti žuvusiųjų žmonių atminimą“, – kalbėjo politikas.

Jo įsitikinimu, „ant teigiamų emocijų susiformavusi pasaulėžiūra ir istorinis atminties trūkumas gali tapti pagrindu tolimesnėje ateityje aikštėje įrengti ir atrakcionų parką“.

Mišrios Seimo narių grupės atstovė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė stebėjosi, kad Seimas neranda svarbesnių klausimų nei „ginčas dėl paplūdimio mieste“.

„Ir visai nesvarbu, kad tai estetiškai suplanuota ir sutvarkyta teritorija, kad tokių objektų pilna Europos miestuose. Nesvarbu, kad tai buvo miesto aikštė, kurioje buvo visko – nuo turgaus iki riestainių prekeivių iki kartuvių. Nuo Lenino sovietiniais laikais iki Johno Lenonno visai neseniai. Nei čiuožykla, nei laikinas paplūdimys nėra jokie paminklai ar monumentai laisvei. Mes esame paminklai laisvei“, – kalbėjo politikė.

Siūlo leisti spręsti savivaldybei

Socialdemokratas Julius Sabatauskas tikino, jog Lukiškių aikštėje – pliažui ne vieta, bet pridūrė abejojantis, kad Lietuvai reikia Lukiškių aikštės paplūdimio įstatymo.

„Tai visiškai proginis projektas. Dar vienas netikęs įstatymų leidybos pavyzdys“, – teigė jis ir pridūrė, jog dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo turi spręsti ne Seimas, o Vilniaus miesto savivaldybė.

Klausimo dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo, valdantieji ėmėsi po to, kai Vilniaus valdžia čia įrengė laikiną paplūdimį.

Laisvės partijos atstovas sostinės meras Remigijus Šimašius paplūdimį vienoje pagrindinių miesto aikščių siejo su miesto gyvybe ir laisve.

„Vieniems tai tik ir tik rimtis, susikaupimas, paradai ir reprezentacija. Kitiems – tai ir gyvenimo džiaugsmas, laimė, kad mes esame laisvi, o mūsų vaikai gali laisvai išdykauti laisvos šalies laisvoje ir kūrybingoje sostinėje“, – anksčiau komentavo jis.

Apie viešą tvarką ir gerą moralę

Valdančiųjų teiktomis pataisomis siūloma leisti Lukiškių aikštę naudoti ir tvarkyti laikantis šių principų:

  • Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas turi atitikti jos memoralinį statusą, užtikrinti rimtį bei deramą pagarbą už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių kovotojų atminimui ir nužudytiesiems 1863–1864 m. sukilėliams.
  • Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.
  • Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas rekreacijos tikslu negali nustelbti jos memorialinės funkcijos, Lietuvos nepriklausomybės kovų bei žuvusių kovotojų, nužudytųjų 1863–1864 m. sukilėlių atminimo įamžinimo tikslų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs