„Su dideliu džiaugsmu dūmiau vakcinuotis“
Tokioje situacijoje atsidūrė jau ne vienas žmogus. Pavyzdžiui, Rygoje dar neseniai gyvenusi ir ten pasiskiepijusi Kotryna (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.), nenorėdama laukti, kol bus patobulinta e. sveikata, skiepytis antrą kartą keliaus pas kaimynus.
Latvijoje dar neseniai užsieniečiai nebuvo skiepijami, bet pamačius, kad vietos gyventojai vakcinuotis neskuba, suteikta galimybė pasiskiepyti ir šalyje gyvenantiems kitų valstybių piliečiams. Dėl to moteris pasiskiepijo gana vėlai – tik birželį.
Kotrynai buvo suleista „Comirnaty“ vakcina. Ji gavo tai patvirtinančius dokumentus – ir iš gimdymo namų, kur skiepijosi (ten įrengtas vakcinavimo centras), ir iš šeimos gydytojos.
Sužinojusi, kad svetur gyvenantys žmonės taip pat gali pasiskiepyti Lietuvoje, moteris apsidžiaugė. „Tikėjausi, kad duomenys bus suvesti į e. sveikatą, rodiklis pakils. Galvojau: vis už tėvynę… – kalbėdama su portalu 15min, prisiminė ji. – Matyt, reikėjo skiepytis ten, tegul latviai prisiima tą vieną žmogų.“
Norėdama apsidrausti, Kotryna pirmiausiai nusprendė pasitikslinti, ar tikrai gali skiepytis ir ar pirma dozė bus pripažinta. Vilties teikė gautas dvigubas patvirtinimas apie vakciną – „iš medicinos įstaigos, ne kažkokios firmelės“.
Moteris prieš savaitę paskambino konsultacijos vienu nurodytu numeriu – niekas nepakėlė. Galiausiai rado vieną darbuotoją, kuri patarė kreiptis į Vilniaus miesto gydytoją.
Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje tarp dažniausiai užduodamų klausimų galima rasti ir tokį: kaip užsiregistruoti antram skiepui, jeigu pirmuoju buvau skiepytas užsienyje?
„Registruojantis antrai dozei reikia pateikti užsienio kompetentingos institucijos išduotą paskiepijimą pirmąja COVID-19 vakcinos doze patvirtinantį dokumentą“, – paaiškinta ir pateikta nuoroda į anketą, kurią prašoma užpildyti.
Taip pat pridėti kontaktai, kuriais galima kreiptis, kilus papildomų klausimų.
Minėta gydytoja, kurios pavardės Kotryna net nesumojo užsirašyti, viską maloniai paaiškino ir pasiūlė keliauti tiesiai į „Litexpo“ antro skiepo. Pažadėjo, kad ten viską informaciją įves į e. sveikatą.
„Aš su tomis žiniomis, su dideliu džiaugsmu Liepos 6-ąją dūmiau vakcinuotis“, – pasakojo pašnekovė.
Pyksta, kad niekas neperspėjo
Tačiau „Litexpo“ teko nusivilti net nepatekus vidun. Ten sutikta koordinatorė esą net nepatikrino latvių išduotų dokumentų. Kotrynai iškart buvo patarta nė nesiskiepyti, mat informacijos apie pirmą dozę e. sveikatoje kol kas nebus. Jai esą buvo paaiškinta, kad šiuos duomenis į sistemą gali įvesti tik arba paskiepijęs specialistas, arba šeimos gydytojas.
Pašnekovė patikino nesiskundžianti dėl tokio elgesio, bet situaciją įvertino kaip kvailą: „Retai pykstu, bet šįkart buvau apypiktė. O juk tokių kaip aš yra nemažai. „Litexpo“ man pasakė: jūs šiandien jau gal šimtoji tokia – pasiskiepijusi pirma doze užsienyje.“
Kotryna darbuotojų iš vakcinavimo centro nekaltina. Jai pikta, kad gavo patvirtinimą, jog gali skiepytis ir viskas bus tvarkoje, taip pat – dėl pačios tvarkos.
„Viską galima suprasti, kad sunki situacija – ir medikams, ir pareigūnams. Bet tame informaciniame fone: visi eikit skiepytis, mes Palangos tiltą jau užtvindėm vakcinomis… Mes norime skiepytis, norime tai padaryti, norime pagerinti statistiką!“ – emocijų neslėpė pašnekovė.
Ji prisiminė, kad Lietuva šiek tiek vakcinų perdavė Taivanui: „Gal dabar – Honkongui? Viskas OK, remkim. Bet ar apie savo žmones kas nors galvoja? Iš paskutiniųjų paauglius įtikinėja…“
Vilniuje moteris taip ir nepasiskiepijo – kad nebūtų „pakabinta iki rugpjūčio“. Antros dozės ji jau ketvirtadienį keliaus į Rygą. Ten, įsitikinusi, gaus ir pažymėjimą, kad yra pasiskiepijusi.
Anksčiau nė negalvojusi laukti antro skiepo Rygoje, dabar ji turės susimokėti už kelionę, teko pasidaryti PGR testą.
Teks nešiotis popierinius dokumentus
Panašioje situacijoje atsidūrė ir iš JAV atostogų grįžusi lietuvė. Jos tėvas vienoje „Facebook“ grupėje papasakojo, kad dukra pirma „Comirnaty“ doze buvo paskiepyta už Atlanto, turi tai patvirtinančią kortelę su specialiu lipduku, parašu ir data.
Antrą kartą ji pasiskiepijo Lietuvoje, bet buvo informuota, kad pirmojo skiepo į e. sveikatą įtraukti nepavyks. Taigi ir galimybių paso negaus, nors norisi ir į užsienį išvažiuoti, ir Lietuvoje renginiuose apsilankyti.
Į vyro klausimą, ką daryti tokioje situacijoje, atsakiusi sveikatos apsaugos ministro patarėja Justina Aleksaitė nurodė, kad Lietuvoje renginiuose (kaip su galimybių pasu) galima lankytis turint popierinius abiejų vakcinų dokumentus.
„Sprendžiame šitą situaciją, kad vakcinavimo centrai galėtų įvesti užsienyje gautas vakcinas į e. sveikatą, Registrų centras yra numatę, kad programiškai įgyvendins šią užduotį rugpjūčio viduryje. Gaila, bet proceso pagreitinti negalim“, – rašė patarėja.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau prieš porą savaičių paskelbė, kad Lietuvoje galima pasiskiepyti antrą kartą, jei pirma dozė buvo suleista užsienio valstybėje.
Žmonėms pasiūlyta kreiptis į atitinkamas savivaldybes, pateikta nuoroda į jų kontaktus. Tačiau šiame „Facebook“ įraše neperspėta, kad informacijos apie pirmą skiepą kol kas negalima įvesti į e. sveikatą.
Siūlo skiepytis ten, kur gyvena
„Užsienyje pirmąja doze pasiskiepiję asmenys gali gauti antrą skiepą Lietuvoje, jei priklauso tikslinei grupei pagal Lietuvoje galiojančią skiepijimo tvarką“, – 15min paaiškino SAM.
Šie asmenys turėtų registruotis įprasta tvarka (internetu arba telefonu), o atvykę į vakcinacijos centrą pateikti vakcinaciją pirma doze patvirtinančius dokumentus, kuriuose turi būti nurodytas ir pirmos vakcinos pavadinimas.
„Lietuvoje tik antrąja doze paskiepyti asmenys gaus Europos Sąjungos Skaitmeninį COVID pažymėjimą, bet šiuo metu jame bus nurodoma informacija tik apie Lietuvoje gautą skiepą, – teigiama ministerijos atsakyme. – Kai e. sveikatos sistemoje bus įdiegta galimybė suvesti duomenis pagal kitos šalies pažymą, pažymėjimas galės atvaizduoti informaciją apie abu skiepus. Šią galimybę Registrų centras planuoja įdiegti rugpjūčio pabaigoje.“
SAM kartu pasiūlė gyventojams skiepytis toje šalyje, kurioje nuolat gyvena ir gauna sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu visa svarbi informacija apie asmens vakcinaciją bus prieinama tos šalies institucijoms ir sveikatos priežiūros specialistams.
