Tikėjimą ji išpažino jai negirdėtos maldos žodžius perskaičiusi televizoriaus, kabančio ant bažnyčios sienos, ekrane.
„Jaučiausi keistai – lyg atmintis būtų iškrėtusi pokštą. Maldoje yra ir panašių eilučių, bet iš esmės tai – kitas tekstas. Reguliariai bažnyčioje besilankančių giminaičių paklausiau, ar jie šią maldą moka. Sakė, kad jau pramoko, nes ji į bažnyčią atėjo prieš kelerius metus. Tačiau nei vienas negalėjo paaiškinti, kam ir kodėl reikėjo pakeisti maldos žodžius“, – pasakojo Aurelija.
Abi formos yra geros
Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas sutiko, kad tikėjimo išpažinimas kai kuriems tikintiesiems, ypač retesniems pamaldų lankytojams, vis dar sukelia keblumų: „Šiokių tokių nepatogumų kyla. Bet žmonės po truputį pripranta, aišku, tam reikia šiek tiek laiko: visada sunku priprasti prie naujų dalykų.“
Daugumai tikinčiųjų įprastesnis daugelį metų bažnyčioje skambėjęs Apaštalų tikėjimo išpažinimas. Tačiau 2013-aisiais švenčiant Tikėjimo metus Vyskupų konferencija nusprendė, kad tai – gera proga vienytis su visuotine Bažnyčia ir mokytis kalbėti iškilmingą Nikėjos – Konstantinopolio tikėjimo išpažinimą.
„Tai tiesiog išplėstinė forma, labiau atskleidžianti mūsų tikėjimo išpažinimą. Tačiau jei kam nors artima ir brangi trumpesnė forma, siūlau mišiose su visais sukalbėti Konstantinopolio tikėjimo išpažinimą, o po mišių ar prieš mišias išreikšti savo tikėjimą taip, kaip esate išmokę anksčiau. Tai, kad bažnyčiose imta dažniau vartoti išplėstinė forma, nereiškia, kad trumpesnė negalioja. Ir tą, ir tą galima naudoti“, – užtikrino A.Toliatas.
„Grįžome į laisvąjį pasaulį“
„Visame pasaulyje naudojami šie du pagrindiniai būdai”, – kolegai antrino kunigas Ričardas Doveika.
Tačiau jis įsitikinęs, kad tikintieji, reguliariai lankantys bažnyčią, tikrai žino ir moka abu tikėjimo išpažinimo būdus. Kunigas pabrėžė, kad Nikėjos – Konstantinopolio tikėjimo išpažinimo grįžimas į Lietuvos bažnyčias yra įrodymas, kad įžengėme atgal į visavertį visuotinės bažnyčios gyvenimą, ritmą ir pulsą.
„Tai – įrodymas, kad po priespaudos, po sovietmečio, kai buvo tik nakties arba pogrindžio bažnyčia, pradėjome kvėpuoti abiem plaučiais ir dalyvaujame visuotinės bažnyčios gyvenime. Vietinė bažnyčia savo tikintiesiems kalba visuotinės bažnyčios kalba. Išsilaisvinome ir pamažu grįžome į tai, kuo gyvena laisvas pasaulis, nors daug dalykų reikėjo įsileisti į savo praktiką, atrasti iš naujo. Dabar tas, kas pastoviai lanko bažnyčią, jokių problemų išpažįstant tikėjimą neturi“, – svarstė R.Doveika.
Atspausdinta tūkstančiai kopijų
Lietuvoje kelis dešimtmečius nebuvo galimybės spausdinti liturginių tekstų, tik patys būtiniausi buvo leidžiami pogrindyje, todėl mišiose buvo naudojamas trumpesnysis Apaštalų tikėjimo išpažinimo tekstas, kurį visi mokėjo mintinai.
Kunigų teigimu, pastaraisiais metais supažindinant tikinčiuosius su Nikėjos – Konstantinopolio tikėjimo išpažinimo tekstu, buvo atspausdinta ir išdalyta daugybė maldos kopijų.
„Nors išmoko dar ne visi, po tokių iniciatyvų malda tapo žinomesnė ir populiaresnė“, – neabejoja A.Toliatas.
Kaip maldą priima tikintieji esą priklauso nuo kiekvienos vietinės parapijos klebono gebėjimų.