Šalyje nėra skaidrumo standarto, kuris padėtų suprasti, kokius DI įrankius ir kokiais tikslais naudoja valstybės institucijos, teigiama organizacijos pranešime.
TILS Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė sako, kad naujos technologijos yra neišvengiamos valstybės įstaigose, todėl būtina šiuos standartus nustatyti.
„Dirbtinis intelektas neišvengiamai atkeliauja ir į sprendimų priėmimą viešajame sektoriuje. Būtent todėl labai norėčiau, kad mūsų valdžios atstovai imtųsi iniciatyvos ir Lietuvoje aiškiai sutartume dėl dirbtinio intelekto naudojimo strategijos bei DI skaidrumo standarto. Turime žinoti, kas slypi už sprendimų, kurie tiesiogiai paliečia mūsų gyvenimus, ir kiek pagrįstai jie priimami“, – pranešime teigia I. Kalinauskienė.
Tyrimo duomenimis, dabar šie įrankiai naudojami vidaus procesų efektyvumui didinti, stebėsenai ir viešųjų paslaugų teikimui gerinti – tai daro 12 iš 53 tirtų institucijų, iš jų Krašto apsaugos ministerija, Nacionalinė teismų administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Viešųjų pirkimų tarnyba nuolat stebi, ar algoritmų priimami sprendimai yra tikslūs ir etiški.
Tyrimo dalyvių teigimu, pagrindinės DI rizikos yra algoritmų šališkumas, nepakankamas jų išbandymas, netinkamų duomenų rinkinių naudojimas arba nepritaikymas šalies kontekstui. Didžiausia išskiriama nauda – mechaninio, rutininio darbo mažinimas.
Visiškai automatizuotas sprendimų priėmimas, kai galutinį sprendimą be žmogaus įsikišimo priima algoritmas, šiuo metu dar nenaudojamas.
TILS siūlo daugiau dėmesio skirti DI galimybių išnaudojimui Lietuvos institucijose.
TILS Lietuvos skyrius tyrimą atliko šiemet birželį–spalį apklaususi 55 šalies institucijas.
