Šių metų kovo 16 dieną Vilniaus savivaldybė paskelbė, kad ketinama demontuoti tiltą per Vokės upę ties Kazbėjais. Avarinės būklės tiltas turėjo būti uždarytas ir pradedamas demontuoti kovo 24 dieną, tačiau gyventojai aktyviai sureagavo, susirinko prie tilto ir neleido darbuotojams imtis darbų.
Kaip rašoma Kultūros paveldo departamento (KPD) pranešime spaudai, toks greitas gyventojų ir visuomenininkų atsakas bei bendradarbiavimas su paveldosaugininkais buvo lemiamas faktorius inicijuojant tilto teisinės apsaugos suteikimą. „Šiuo atveju išskirtinė ir žaibiška buvo žmonių reakcija bei nuoširdus noras išsaugoti tiltą kaip istorijos liudytoją ir atmintin įsirėžusią kraštovaizdžio dominantę. Kazbėjų bendruomenės gyventojai yra išlaikę labai stiprų asmeninį santykį su istorijos reliktu. Begalė žmonių nuotraukų, kurių fone matyti tiltas, žymi svarbiausius gyvenimo įvykius, vestuves, laidotuves, išleistuves, ir kitus kasdienybės bei istorijos momentus“, – teigia dokumentaciją vertinimo tarybai rengęs Kultūros paveldo centro paminklotvarkininkas Marius Skerniškis.
Specialistams rengusiems dokumentus dėl įrašymo į Kultūros vertybių registrą padėjo vietiniai gyventojai, kurie dalijosi informacija, atsiminimais, siuntė nuotraukas. Iškart po Velykų KPD pirmoji nekilnojamojo kultūros vertinimo taryba svarstė Kazbėjų tilto atvejį ir suteikė jam teisinę apsaugą. Tiltui nustatytas architektūrinis, inžinerinis, istorinis ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdis bei priskirtas regioninio reikšmingumo lygmuo.
Kaip paaiškėjo, tiltas pastatytas ne sovietmečiu, o XX a. ketvirtame dešimtmetyje (spėjama, kad apie 1935 m.), o buvo pagamintas Lenkijos bendrovėje „Spółka akcyjna wielkich piecach i Zakładów Ostrowieckich“. Tarp saugomų vertingųjų savybių yra įtraukta tilto erdvinė struktūra – vieno tarpatramio santvarinis tiltas, ir konstrukcijos elementai – ramtų pamatai, betoninės krantinės atramos, plieninė kniedyta perdanga ir t.t.
Renkant medžiagą paveldosaugininkams pavyko išsiaiškinti, kad lygiai tokios pačios santvaros yra panaudotos Naujojoje Vilnioje esančiam tiltui per Vilnią (Šiaurės g.). Dar vienas analogiškas (tik keturių tarpatramių tiltas) yra į Kultūros vertybių registrą įtrauktas senasis Nemenčinės tiltas, kuris jau rekonstruotas, santvaros gerokai sutvirtintos, dalis kniedžių pakeistos varžtais. Abu šie šiltai turi asfaltbetonio dangą, o Kazbėjų tiltas yra unikalus tuo, kad iki šiol išlaikęs medinę perdangą, kuri irgi įtraukta į saugotinų vertingųjų savybių sąrašą.
Paveldosaugininkai ir vietos bendruomenė manymu, galima autentiškai restauruoti Kazbėjų tiltą ir pritaikyti jį pėsčiųjų, dviračių ir lengvojo transporto eismui. „Senasis Gardino kelias, senojo Kauno plento pradžia – neišsemiama dviračių, pėsčiųjų maršrutų įvairovė. Nuostabus ir Vokės slėnio kraštovaizdis. Be to šalia tilto jau yra įrengtos poilsio ir vaikų žaidimų aikštelės“, – sako M.Skerniškis.
Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų įrašymą į Kultūros vertybių registrą gali inicijuoti ir bendruomenės, kaip šiuo atveju, ir pavieniai asmenys, ir visuomeninės organizacijos, valdžios įstaigos. Teisės aktais numatyta tvarka pagrįsti siūlymai yra svarstomi ir rengiama medžiaga vertinimo tarybų posėdžiams. Jei objektas pasižymi vertingosiomis savybėmis, jam suteikiama teisinė apsauga ir nustatomas vietinis, regioninis arba nacionalinis reikšmingumo lygmuo. Šie svarstymai yra vykdomi skubos tvarka, jei objektui kyla grėsmė ar sunaikinimo tikimybė, kaip Kazbėjų tilto atveju.
Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža BNS antradienį sakė, kad po KPD sprendimo pirmiausia galvojama apie senojo tilto sutvarkymą, o galimybė kitoje vietoje statyti naują tiltą nusikelia.
„Reikės daryti restauravimo projektą ir restauruoti tiltą (...). Galimybė statyti naują tiltą yra svarstytina, bet šiais metais tikrai jo nebus“, – teigė V.Pauža.
Jo teigimu, naujo tilto statymo idėja dar nebuvo toli pasistūmėjusi: „Nebuvo net projektavimo darbai užsakyti, tai buvo tokia kaip diskusija, mes dar būtume tik skelbę konkursą“.
