Šiltuoju metų laiku vasarotojai pastebi situacijas, kuomet paplūdimiuose būna apstu į krantą išmestų sankaupų, kurias sudaro jūrinė augalija, jūros dugno makrodumbliai ar vandens žydėjimą sukeliantys mikrodumbliai – dažniausiai tai būna melsvabakterės. Ilgainiui tokia masė pradeda skleisti nemalonų kvapą, apkartina ir maudynių malonumus. Pūvančių sankaupų vietose stebimas ir didesnis galimai patogeninių mikroorganizmų kiekis.
Šios augalinės kilmės „salos“ veikia tarsi savotiškas magnetas, pritraukdamos kitas vandenyje plūduriuojančias daleles – tarp jų ir plastiko. Mokslininkų manymu, surinkus ir pašalinus šias sankaupas iš vandens ir paplūdimių, teigiamas efektas būtų keleriopas. „Eliminuotume ne tik galimai perteklinę organiką siekiant sumažinti eutrofikaciją ir kenksmingus dumblius, bet ir tam tikrą kiekį plastiko. Taip pat sumažintume žmogaus sąlyčio su patogeniniais organizmais riziką – pastarieji kartu su plastiku gali būti pernešami didelius atstumus“, – pažymi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas.
Sutelktos lietuvių ir latvių pajėgos
Panašios priemonės eutrofikacijai mažinti jau skinasi kelią kitose Baltijos jūros regiono šalyse – jos taikomos Vokietijos ir Estijos paplūdimiuose. Lietuvoje yra svarstymų jas pasitelkti mažesniuose vandens telkiniuose, tačiau mokslininkams dar reikia išsiaiškinti, ar jos būtų veiksmingos pašalinant ir reikšmingą dalį plastiko šiukšlių iš jūros.
Atsakymų į rūpimus klausimus Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai ieškos drauge su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, Daugpilio universiteto agentūra „Latvijos vandens ekologijos institutas“ bei Aplinkos švietimo fondu Latvijoje (FEE Latvia) – keturi partneriai sutelkė savo jėgas startuojančiame projekte ESMIC (Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą).
Stebės žydėjimo metu
Siekiant nacionalinėms, savivaldos bei kitoms organizacijoms pasiūlyti veiksmingus kovos su plastiko tarša būdus, pirmiausiai norima surinkti kuo daugiau tikslių duomenų apie šią problemą. Vandenyje ir ant kranto mokslininkai yra numatę imti mėginius, o taip pat žvalgyti dalį Baltijos jūros teritorijos dronais bei pasitelkdami palydovus. Projekto ESMIC rėmuose suplanuoti darbai įsibėgės vasarą, kuomet stebimas intensyviausias vandens žydėjimas.
Dr. A. Balčiūno teigimu, dronai arba bepiločiai orlaiviai vis dažniau naudojami stebint aplinką bei įvairius procesus – šios technologijos išsiskiria ekonomiškumu bei sparčiai tobulėja, atverdamos daugiau galimybių rinkti bei sisteminti aktualią informaciją. Be to, uostamiesčio mokslininkai jau daugiau nei dešimtmetį vandens žydėjimą Lietuvoje, o tuo pačiu ir pajūrio regione stebi, vertina ir tyrinėja pasitelkdami palydovų surenkamus duomenis – tai suteikia galimybę situaciją įvertinti platesniu mastu.
ESMIC projekto metu šios technologijos bus naudojamos Lietuvos ir Latvijos priekrantėse siekiant užfiksuoti augalinės kilmės sankaupas, o tuo pačiu – ir tikėtinos taršos plastiku „karštuosius taškus“.
Pristatė parodą
Projekto metu surinkta informacija neliks vien ekspertų tyrinėjimų objektu – siekiant auginti aplinkosauginę kultūrą su ja bus supažindinta ir plačioji visuomenė.
„Ekspertai vieningai pabrėžia, jog vienintelis ilgalaikis plastiko atliekų mažinimo būdas – daugiau jų perdirbti, pakartotinai naudoti, plėtoti gamybą iš biodegraduojančių medžiagų. Vien įvairių reguliacinių mechanizmų, pažangaus verslo požiūrio nepakanka – būtinas visuomenės švietimas, nes kiekvieno iš mūsų įpročiai turi svorį, o gamta turi atmintį“, – akcentavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.
Ekspertai vieningai pabrėžia, jog vienintelis ilgalaikis plastiko atliekų mažinimo būdas – daugiau jų perdirbti, pakartotinai naudoti, plėtoti gamybą iš biodegraduojančių medžiagų.
Klaipėdos universiteto mokslininkai svarbią žinutę apie plastiko taršą skleidžia ne vien nuosekliai vykdydami įvairius tyrimus, bet ir kitokiais formatais. Lapkričio 16 d. uostamiestyje pristatyta paroda „Žmogaus pėdsakas smėlyje“ byloja apie šimtmečiams išliekančias pasekmes, kurias neretai nulemia vos akimirką trunkantis veiksmas – numesta nuorūka, ledų popierėlis ar šiuo metu privalomos vienkartinės veido kaukės.
Pozityvūs procesai skinasi kelią
„Atsižvelgdami į šių dienų aplinkybes, vartojimo ir šiukšlinimo apimtis, suprantame, kad Baltijos jūra pati neapsivalys – tam būtinos kompleksinės priemonės. Visgi stebime pozityvius procesus – viešasis ir privatus sektorius imasi inicijuoti taip reikalingus pokyčius“, – pastebėjo dr. A. Balčiūnas.
Pernai Neringoje buvo pasirašytas memorandumas dėl vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo, o 2020 m. sausį priimtas sprendimas, kuriuo kurorte vyksiančiuose renginiuose draudžiama naudoti vienkartinius plastikinius gaminius. Kvietimą mažinti vienkartinio plastiko naudojimą išgirdo Neringoje veikiantis verslas. Didelė dalis kurorto kavinių atsisakė vienkartinių plastiko indų, įrankių, šiaudelių.
Pastebima, kad tvarumas bei moksliniai tyrimai šioje srityje tampa vis svarbesni ir gamybos sektoriaus įmonėms – tą liudija neseniai Klaipėdos LEZ pasiekęs „fDi Intelligence“ įvertinimas. Reitingo sudarytojai atkreipė dėmesį į PET ir plastikų sektoriaus įmonių investicijas į tyrimus bei naujus sprendimus cheminio perdirbimo, didesnio antrinių žaliavų panaudojimo ir žiedinės ekonomikos vystymo srityse, investuotojų įgyvendinamas tvarumo politikas.
