Plačiau apie žiauriai sumuštą merginą skaitykite čia.
Sporto psichologė Aistė Žemaitytė įsitikinusi, kad agresija neturi nieko bendra su sportu ir sportininkais. Tiesiog smurtinėse situacijose atsidūrę sportininkai iš karto tampa matomi ir aptarinėjami.
„Čia taip pat kaip su lėktuvų katastrofomis – jos iškart atsiduria dėmesio centre. Užtat, kiek per dieną įvyksta avarijų, niekas net neskaičiuoja“, – lygino A.Žemaitytė.
Kovos menų treneriai auklėtiniams skiepija mokomos sporto šakos filosofiją, ugdo vertybes: kiekviena sporto šaka turi savo garbės kodeksą: „Kovos menų sportininkai mokomi savo įgūdžių nenaudoti už ringo ribų, neperkelti jų į gyvenimą – nebent savigynos atveju.“
Be to, sportininkams būdinga dėmesio koncentracija, savitvarda. Jie yra kovotojai, todėl išmušti juos iš pusiausvyros labai sudėtinga.
„Tačiau labai dažnas problemų kaltininkas yra alkoholis ir kitos narkotinės medžiagos, darančios žmogų agresyvų. Kai išsijungia mąstymas, aukštesnės kognityvinės funkcijos, lieka primityvių poreikių tenkinimas. Žmogus, kasdieniame gyvenime turintis įvairių saugiklių, tampa labai primityviu, linkusiu į agresiją. Kovos menų sportininkai turi daug jėgos, kurios neapskaičiuoja, todėl jų nederamo elgesio pasekmės būna sudėtingesnės ir labiau matomos“, – aiškino A.Žemaitytė.
Žmogus, kasdieniame gyvenime turintis įvairių saugiklių, tampa labai primityviu, linkusiu į agresiją.
Ji atkreipė dėmesį, kad kovos menais pastaraisiais metais susidomi toli gražu ne vien žemesnio socialinio sluoksnio vaikai ir jaunuoliai, kaip buvo prieš 20 ar 30 metų.
„Tai – stereotipas, nieko bendra neturintis su realybe. Juk ir įtariamasis vaikinas iš Jurbarko yra kilęs iš pasiturimai gyvenančios politikų šeimos“, – pažymėjo A.Žemaitytė.
Karjera – teismų ringe
Praėjusią savaitę apie savo savo karjeros pabaigą pranešė olimpinis boksininkas Evaldas Petrauskas, Londono olimpinėse žaidynėse iškovojęs bronzos medalį bokso kategorijoje iki 60 kg.
Nuo stebuklingo vakaro 2012-aiais boksininkas dar spėjo pasipuošti 2015 ir 2017 metų Europos čempionato bronzos medaliais. Apie savo karjeros pabaigą E.Petrauskas informavo ir Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK). Dabar jis turi teisę prašyti sportinės rentos, kurią sudaro 1026 eurai.
Pastaruoju metu E.Petrauskas buvo nutolęs nuo sporto, dėl rankos traumos nepasirodė ir Vilniuje rengtame „Bushido King of Kings“ turnyre, o apie patį sportininką daugiau girdėjome ne dėl skambių pergalių, o dėl asmeninių problemų su teisėsauga.
Praėjusių metų lapkritį boksininkas buvo nuteistas už tai, kad prie Dailidės ežerėlio Alytaus rajone išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui, pargriovė ant žemės negalią turintį žmogų bei rankomis ir kojomis sudavė jam į galvą bei veidą. Nukentėjusiajam tuomet buvo nustatytos kraujosruvos odoje ir poodyje – kaktoje ir dešinės akies vokuose, taip pat apatinio žandikaulio lūžimas dešiniajame kampe.
Teismas E.Petrauską pripažino kaltu ir paskyrė jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams. Be to, boksininkas buvo įpareigotas atlyginti 1,2 tūkst. eurų neturtinę ir 250 eurų turtinę žalą nukentėjusiajam, o valstybei kompensuoti Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtas, apie 500 eurų siekiančias antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Sportininkas nesusitaikė su tokiu sprendimu – boksininkas pirminį nuosprendį apskundė ir vis dar kovoja teismų ringe, tvirtindamas, jog nukentėjusį pirmą kartą pamatė teismo salėje, o kaltinimus išgalvojo jo buvusi mergina Laura. Pasak boksininko, tai – jo buvusios merginos Lauros, taip pat bandžiusios jį apkaltinti smurtu, afera. Ikiteisminis tyrimas dėl Lauros skundo dėl smurto buvo nutrauktas.
Tautinis olimpinis komitetas dėl pirmojo teistumo E.Petrauskui sustabdė stipendiją. Bokso federacija nebemokėjo treneriui Vladimirui Bajevui atlyginimo jau daugiau nei metus, salės nebenuomojo. E.Petrauskas pasitraukė iš olimpinio sporto, nes nebeturėjo sąlygų treniruotis ir ruoštis varžyboms.
Kirtis atsistojus ant kojų
Nemalonumai per Kalėdas prisivijo dziudo čempioną Igną Mečajų. Praėjusių metų gruodžio 25-ąją smurtinį vaizdo įrašą paskelbė galimai jo sumušta mergina.
Šiek tiek vėliau paaiškėjo, kad įrašas darytas praėjusių metų lapkričio 16 d., paryčiais, apie 4.40 val. Tuomet policijoje buvo užfiksuotas pranešimas, kad sostinėje, Vilniaus g. 29, prie alaus baro „La Birra Pub“, vyksta muštynės. Atvykusiems pareigūnams vaikinas (gim. 1993 m.) pareiškė, kad jį ir jo draugę sumušė nepažįstamasis. Vaikinas parašė pareiškimą policijai.
Medikai nukentėjusiajam nustatė nosies lūžį, jis buvo nuvežtas į ligoninę. Merginai pirminės apžiūros metu nustatyta akies voko žaizda.
Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip buvo sužalota mergina (gim. 1997 m.), buvo paviešintas tik Kalėdų rytą. „Facebook“ paviešintame įraše matėsi, kaip nuo žemės atsikėlęs I.Mečajus itin stipriu dešinės rankos smūgiu trenkia stovėjusiai merginai į veidą. Tiesa, atsakymo, kodėl vaizdo įraše I.Mečajus keliasi nuo žemės, nebuvo pateikta.
I.Mečajaus versiją pateikė jo advokatas: „Prie Igno priėjo kompanija, jis tai kompanijai kažkuo užkliuvo. Ten buvo ne vienas ir ne du asmenys. [...] Kur jūs matote, kad jis keliasi, tai jis keliasi po smūgių. Ignui smūgiavo į galvą, jis nukrito, jam spyrė ir jis neteko sąmonės. Ką jis galvojo, ar jis ką nors suvokė, atgavęs sąmonę, tikrai neatsakysiu“, – pasakojo advokatas.
Jis sakė, kad jo ginamasis labai išgyvena dėl įvykio: „Jis yra neteistas, jokių administracinių nusižengimų neturi, yra ramaus būdo, tai jam, papuolus į pirmus žiniasklaidos puslapius, yra šokas.“
Ikiteisminis tyrimas šioje istorijoje dar nėra baigtas.
Įspūdį padarė spyriu į nosį
2013-ųjų metų kovą teisėsaugos akiratyje atsidūrė ir 2016 m. nušautas tituluotas bušido kovotojas Remigijus Morkevičius. Anuomet 30 metų kaunietis buvo įtariamas penktadienio vakarą senamiestyje Kaune prisikabinęs prie būrelio moterų ir vienai iš jų spyręs į veidą. Incidento metu kartu su moterimis buvo ir dvylikos metų mergaitė. Sulaikomas R.Morkevičius priešinosi policijos pareigūnams.
„Iš vieno baro išėjęs parūkyti, išgėręs vaikinas griebė merginai už užpakalio, jai atsisukus į jį, jis profesionaliai ir techniškai spyrė jai koja į veidą, ji atbula krito ant senamiesčio grindinio, prarado sąmonę. Merginai sudaužytas veidas, nosis, lūpa, pažeistas dantis, sutrenktas sprandas, smegenų sutrenkimas, prireikė psichologo pagalbos“, – pasakojo įvykio liudininkai. Po incidento 20-metė mergina buvo išvežta į ligoninę, o nukentėjusiosios draugės puolė skambinti policijai.
„Save kaltinu ir dėl gėdingo smūgio, ir dėl kvailo bėgimo, ir dėl to, kad nelikau jai padėti. Esu atidavęs daug metų profesionaliam sportui, lavinu kūno lankstumą, koordinaciją, kvėpavimą, mąstymą. Kas mane matydavo klubuose, žino, kaip siausdavau, šokdamas kapueirą, „breikdansą“, sambą. Galvojau, kad tobulai esu įvaldęs savo kūną. Tačiau norėdamas kvailai pasipuikuoti prieš merginą, pasielgiau gėdingai ir jai pataikiau koja”, – tąsyk žurnalistams teisinosi R.Morkevičius.
Jis tikino neturėjęs jokios priežasties parodyti agresiją ar sužaloti merginą. Esą tik kvailai maivydamasis, kaip kapueiroje (brazilų kovos ir šokio menas – red. past.), norėjo perkelti koją per jos galvą. Tačiau triukas buvo nevykęs.
Teisiamųjų suole R.Morkevičius atsidūrė ir 2016-aisiais, balandį. Anuomet daugkartinis Tailando bokso ir bušido kovų nugalėtojas be jokio pagrindo užpuolė gatve ėjusį iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą atvykusį vyrą.
Sutvarstyta galva teisme pasirodęs nukentėjęs užsienietis paprašė 2 500 eurų kompensacijos. R.Morkevičius sutiko atlyginti žalą, kelis sykius atsiprašė nukentėjusiojo, o savo išpuolį aiškino alkoholio poveikiu. Esą dabar jis ir pats suprato, kad tiesiog negali gerti: apsvaigęs tampa nesivaldantis, o kitą dieną nė neatsimena, ką prisidirbo.
Tų pačių metų gruodį R.Morkevičius buvo nušautas prie savo namų Baltų prospekte. Jo žudikai iki šiol neišaiškinti.