Baltarusijos pilietis Alegas Lietuvoje dirbo tolimųjų reisų vairuotoju nuo lapkričio mėnesio. Nuo to laiko nėra buvęs namuose. Gali būti, kad dar ilgai ir nebus.
Kovo 8 dieną jam buvo pasiūlyta atsisveikinti su darboviete. Vyro žodžiais – jam nesumokėjo kone 4000 eurų, todėl iš nevilties jis pavogė degalų kortelę ir degalinėje kažkam pardavė toną dyzelino.
Nuo to laiko užvirė tokia košė, kurią vairuotojas bando išspręsti emocijomis ir degtine, o policijai ir įmonei, teisybę pasakius, nelabai įdomu, kur Alegas, negalintis išvykti iš šalies, miega, ką valgo.
Alegą Lietuvoje įkalinusi tiesa
Baltarusis Alegas – smulkaus kūno sudėjimo vyras, įpusėjęs penktą dešimtį. Dar kovo mėnesį jis jautėsi sėkmingai dirbantis, kol grįžo iš reiso po Europą.
Viskas apsivertė aukštyn kojomis. Vyrą pavyko rasti Šiauliuose esančiame „Salduvės“ viešbutyje. Kone mėnesį jis čia gyveno už dyką. Vienas duoda cigaretę, kitas – maisto. Dar kažkas vieną kitą eurą.
Šiame viešbutyje para gyvenimo paprastai kainuoja 10-12 eurų. Visas viešbutis pilnas vairuotojų iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos.
Alegas čia gyvena nuo tos dienos, kai iš savo buvusios bendrovės pavogė toną degalų, o policija paėmė jo pasą.
Už pirmas kelias dienas viešbutyje susimokėjo, o už pastarąjį mėnesį liko skoloje apie 300 eurų.
Kovo 8 dieną vos grįžusiam iš reiso bendrovės „Aderita“ vadovai pasakė, kad vyras yra pridaręs daugybę klaidų, kurios įmonei brangiai kainavo. Pasiūlė atsisveikinti.
Įtariai žurnalistą akimis varstęs Alegas įsipylė dar 50 gramų degtinės ir apsisprendė papasakoti tikrą teisybę – tą, kuria jis tiki, ir dėl kurios dabar yra virtęs benamiu ir įstrigęs svetimoje šalyje.
„Taip, kliudžiau mašiną Maskvoje. Bet ką ten – apie 350 eurų. Vėliau kirtau Baltarusijos sieną, nesumokėjęs kelių mokesčio. Aš juk nežinojau, kad tai mokama. Nei menedžeris, nei pasieniečiai man nieko nesakė – praleido. Kam jie samdo menedžerius?
Kai grįžau, darbe kažkas dar per petį paplojo – sutaupei įmonei 110 eurų! Išleido į kitą reisą lyg niekur nieko. O tuomet, kiek supratau, iš Baltarusijos atkeliavo bauda. Geriau jau būtų mane nukirtę pasienyje.
Bet juk ne dėl mano kaltės, aš nežinojau, manęs neperspėjo. O pinigus aš sąžiningai uždirbau – ariau ištisus mėnesius – toli nuo namų ir artimųjų“, – teisinosi vyras, įsipildamas dar vieną dozę degtinės.
Sūnui vestuvių neiškels
Vairuodamas po Europą Alegas jau skaičiavo, kad kišenėje turės apie 4000 eurų. Skambino vyresnėliui sūnui, kad birželį iškels jam vestuves. Tiek pinigų Baltarusijoje yra didelė suma.
„Kai grįžau, man direktorė padavė 50 eurų. Ką aš padariau – tiesiog iš didžiulio pykčio ir nevilties paėmiau kortelę ir pardaviau toną degalų. Dabar aš vagis, o jie visi – teisūs“, – kalbėjo Alegas.
Vyras sako, kad policija iš jo pinigus paėmė. Tiki, kad jų nepasisavino ir grąžino bendrovei. Todėl dabar nesijaučia skolingas savo buvusiems darbdaviams. Ir išvis ką nors blogo padaręs.
Policija paėmė pasą, kad jis neišvyktų iš šalies ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jis vyksta iki šiol. Mėnesį už dyką pragyveno „Salduvės“ viešbutyje. Prieš kelias dienas iš ten buvo išmestas. Dabar jis neaišku kur blaškosi. To nežino nei policija, nei „Aderitos“ vadovai.
Policija nežino, kur Alegas nakvoja
Vyras dar paskambino iš skolinto telefono prieš paskutinį kartą nueidamas į policiją: „Aš pasirašydavau už sumas, kurių negaudavau. Kiekvieną mėnesį virš 360 eurų – aš jų negavau. Kiek žinau – lietuviai juos gaudavo. Jeigu su tais pinigais, tai gal ir visus šešis tūkstančius man jie skoloje. Neturiu kur eiti – man dabar tik sėsti į kalėjimą. Kito kelio nėra.“
Man realiai mokėjo tik po dešimt centų už kilometrą po Europą ir po 13 po Baltarusiją ir Rusiją.
Apie Lietuvoje ir viešbutyje įkalintą Alegą pranešė vienas lietuvis vairuotojas, trumpam apsistojęs „Salduvėje“. Jis teigė, kad supranta vyro bėdas – anksčiau jis pats darė daug klaidų. Didžiausia klaida – pasirašyti neaiškius dokumentus.
„Nereikia nieko pasirašinėti, kol negauni to, kas tau priklauso. Europoje pilna vilkikų, kurie stovi vietoje kelias paras ir laukia – be pinigų nejuda. Aš pats esu kartą pakeleivingomis mašinomis grįžęs į Lietuvą iš kito Europos galo“, – pasakojo lietuvis vairuotojas.
Policija apie šį įvykį atskleidė tiek, jog mėnesį vyrą tikrai buvo galima lengvai rasti „Salduvės“ viešbutyje. Iš jo jokie pinigai nepaimti. Vyras pareigūnams sakė, jog buvo apgautas ir jam už degalus nesumokėta.
Viešbutyje budėtoja prisimena, kad tądien Alegas grįžo visiškai girtas ir padavė perplėštą penkiasdešimtinę – suklijavo lipnia juosta. Taip pinigais užsimokėjo už kelias dienas. Vėliau gyveno nemokamai.
Kita tiesa – brangiausias vairuotojas istorijoje
Bendrovės „Aderita“ vadovė Edita Blodžiūnienė išdėstė įmonės tiesą. Ji tvirtino, kad vyrui iš tiesų yra sumokėti visi jam priklausantys pinigai. Viską galima tikrinti. Be to, jo ne kartą klausta, ar patenkintas atlyginimu. Atsakė teigiamai.
„Per antrą ar trečią reisą jis padarė dvi avarijas. Šalia vilkiko jis rastas visiškai girtas. Melavo, kad buvo pagrobtas. Nežinome, ar toks vairavo, bet skambinome partneriams Maskvoje, kad paimtų iš jo raktelius, prašėme ir pareigūnų pagalbos – kad tik nesugalvotų vairuoti girtas. Tai mums kainavo apie 900 eurų.
Jam buvo sumokėti visi pinigai. Kur jis juos padėjo, nežinau. Gal pragėrė?
Baltarusijos pasienyje jis turėjo sumokėti mokestį – tai visiškai elementari procedūra. Pagailėjome ir išleidome jį į dar vieną reisą po Europą. Tuo metu gavome baudą iš Baltarusijos – 2300 eurų. Skubiai susimokėjome, nes kitaip nebeįleistų visų mūsų vilkikų.
Kai mes jį atleidome, vėl pagailėjome – leidome paskutinę naktį pernakvoti vilkiko kabinoje. Kitą dieną kitas vairuotojas būtų nuvežęs iki Baltarusijos.
Jis naktį paėmė kabinoje buvusią kortelę su kodais, pavogė toną degalų. Pranešėme policijai. Buvo uždarytas dviem paroms.
Mes dar jam siūlėme atidirbti už padarytus nuostolius. Tik ne vairuoti, o ką nors darbuotis bendrovėje. Tokio žmogaus prie vairo negalima sodinti. Tai buvo pirmas Baltarusijos pilietis mūsų įmonėje. Dabar turime dar vieną, bet visi kiti – lietuviai. Šis vairuotojas mums brangiausias per visą gyvavimo istoriją.“
