2013 05 28

Tolimųjų reisų vairuotojas: „Nelabai patikėčiau žmogumi, kuris pasakytų, kad Rusijos pasienyje nieko nedavė“

Pasienio postuose vairuotojus dabar aptarnauja geriau, tačiau vis dar imami kyšiai. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir Žinių radijo laidoje „Skaidrumo linija“ kalbinto tolimųjų reisų vairuotojo manymu, šiuo metu kyšių mokėjimas apsimoka visiems – ir vairuotojams, ir verslininkams, ir muitinės darbuotojams.
Eilė ties Medininkais Lietuvos pusėje.
Eilė ties Medininkais Lietuvos pusėje. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

– Kokia yra jūsų patirtis kertant kelio postus? Tyrimai rodo, kad procedūros ir įvairių dokumentų tvarkymas muitinėse yra labai korumpuotas.

– Paskutinius trejus metus negirdėjau, kad Lietuvos – Baltarusijos pasienyje būtų reikalaujama, kaip buvo kalbama, mokėti. Padėtis yra tikrai pagerėjusi. Manau, kad pasienio postuose labiau skriaudžiami kitataučiai vairuotojai: rusai, lenkai, čekai, jugoslavai, graikai. O Latvijos – Rusijos pasienyje yra mokama už tai, kad tu atvažiavai, kitaip tu nepravažiuosi. Gal ir pravažiuosi, bet užgaiši laiko. Galėtų vairuotuojai ir nemokėti Latvijos - Rusijos pasienyje, tačiau tai nenaudinga gavėjui Rusijoje, nenaudinga siuntėjui. Kaip ir visur gyvenime, muitininkų taip pat visokių atsiranda: yra gudresnių muitininkų, kitas sąžiningesnis, kitas, jei mato kokią klaidelę pas tave dokumentuose, tragedijos nėra, bet jis pasinaudos proga. Ir mes, vairuotojai,  tarpusavyje pakalbame, kad ir patys pripratinam, nes visur veja, visur reikia skubėti, yra nustatytas darbo laikas, o pasieniuose mes daugiausiai prarandame to brangaus laiko. Yra vadinamieji bilietėliai (mokėjimai – TILS), kuriuos tu duodi, kad muitininkas atlaidžiau, greičiau štampą uždėtų, kad neitų rūkyt, kad kavos negertų.

– O kiek toks „bilietėlis“ kainuoja? 

– Nuo poros šimtų rublių. Galim sakyt, kad nuo 200 – 300 rublių (nuo 17 - iki 25,5 litų –TILS) iki 1000 rublių (85 litų – TILS) ir dar daugiau. Nes čia priklauso nuo pamainos, priklauso nuo, koks pas tave krovinys, ar problematiškas. O Lietuvoje, konteinerių terminale Klaipėdoje, kur prieš kelis metus sumėmė muitininkų, „bilietas“ kainuodavo 20 litų.  

– Kas yra problematiškas krovinys? 

– Problematiškas krovinys būtų statybinės medžiagos, kur yra daug visokių smulkmenų. Sakykim, būna iki 1000 prekės kodų... Esu girdėjęs, kad estas Rusijos pasienyje tris paras „formino“ dokumentus, kad galėtų pravažiuoti sieną. Ten buvo tūkstantis kodų, tai, sakykime, tūkstantis pavadinimų.

– O kaip tada vyksta tas pokalbis, kaip yra suprantama, kad pareigūnas nori, jog jūs nusipirktumėte tuos vadinamuosius „bilietus“? 

– Rusijos pasienyje bilietas iš karto įdedamas į pasą. Per tiek metų visi viską žino. Jie neprašo ir tu jiems nesiūlai. Vyksta automatiškai viskas: paėmė tavo dokumentus tvarkyti, tu paduoti tiek, kiek yra nustatyta, jeigu krovinys  problematiškas, pats muitininkas ar ant lapelio tau parašo, ar žestais kokiais parodo, kad, pavyzdžiui, reikia kopiją (padidinti sumą – TILS) padaryt ar dar kažką. Nėra reketuojama, nėra garsiai prašoma. Nelabai patikėčiau žmogumi, kuris pasakytų, kad pravažiavo ir nieko nedavė. Yra pažįstamas žmogus, kuris grįžtant nedavė nė vieno rublio. Jam, po pusės valandos nesusipratimų muitinėje, teisėse išdūrė akis. Nes nedavė kyšio! Tad priklauso ir nuo muitininko, nuo jo išsilavinimo gal. Jeigu jam buvo labai svarbu, tie keli bilietai, jis pasielgė taip, kad išdūrė akis teisėse su tušinuku.  

– Minėjote, kad situacija muitinėse gerėja. Sakykite, kokie yra tie teigiami pokyčiai?

– Gal didesnė muitininkų kontrolė. Dabar tampa truputėlį lengviau kirsti sienas, nebėra tokių išsidirbinėjimų, kaip būdavo anksčiau: nesiskaitydavo iš viso su vairuotojais. Tai tie laikai, kai dar buvo Lenkijos-Lietuvos pasienis. Dabar muitininkas jau pasako: „eikit pailsėti, mes už valandos ar už kiek jus pakviesim“.

Anksčiau būdavo, kad atvažiavai į muitinę,  o muitininkas žiūri į tave kaip „jetus Marija, atvažiavo bėdų kalnas“, ar kaip tai pavadinti.  

– Kaip tai pasireikšdavo?

– Tau reikia duoti dokumentus, o jis uždaro langelį: „palaukite pusę valandos“. Tekdavo laukti valandą. Jis paprasčiausiai neatlikdavo savo darbo, vilkindavo, išeidavo kažkur, rūkydavo ar gerdavo kavą, iš vieno galo į kitą. 

– Kaip Jūs vertinate neseną pareigūnų sulaikymą Medininkų poste? Ar po tokio masinio sulaikymo galime tikėtis kažkokių teigiamų pokyčių muitinėje? 

– Ne vienas vairuotojas džiaugiasi. Manau, tai didelė pamoka muitininkams, pasieniečiams. Rusų vairuotojai pasakoja, kad kai kuriomis pamainomis reikalaudavo didesnių sumų, nei reikėdavo anksčiau mokėti. Buvo vos ne „nachališkai“ prašoma, reikalaujama tų kyšių.

– Kalbant apie kontrabandą – ar vairuotojai paprastai žino, kas iš kolegų veža kontrabandinius krovinius?

– Sunku pasakyti. Žinau vieną atvejį, kai Rusijos pasienyje iš Ispanijos vežė baldus į Maskvą, pravažiavo rentgeną ir viduj rado keturias dėžes vyno. Vairuotojas tikrai pats nežinojo. Pakrauti buvo baldai ir tik rentgeno pagalba buvo matoma, kad viduje yra vynas. Nė vienas ir nevažiuotų...

– Ar tai reikštų, kad vairuotojai gali ir nežinoti, kas yra jų transporto priemonėje?

– Taip. Krovinys, paletės būna supakuotos, krauni statybines medžiagas ar kažkokius vaistus ir neplėšysi kiekvienos detalės žiūrėti – tam yra muitinės, tam yra rentgenai. Vairuotojams nėra laiko patikrinti krovinio, svarbiausia saugiai jį pasikrauti, saugiai nugabenti iki sienos.  Jei dar patiems ir tikrinti reikėtų, tada nežinau, ne vairuotoju reikėtų pradėti dirbti.

– Kaip yra su verslu – ar būtų galima sakyti, kad kyšininkavimo sistema muitinėse yra palanki verslui – bendrovėms, kurių darbuotojai, vairuotojai gabena krovinius?

– Kyšininkavimo sistema – taip, pagreitina. Tas apsimoka visiems: apsimoka vairuotojui, apsimoka muitininkui, praktiškai šitoje sistemoje visiems yra nauda - vieni greičiau, kiti pinigų daugiau gauna iš šono...

– Ar jūs matytumėte galimybę. kaip vairuotojai, vairuotojų atstovai, verslas, bendrovės galėtų patys inicijuoti kažkokius pokyčius? Juk visgi geriau būtų nemokėti postuose?

– Mes iš Lietuvos į Baltarusiją važiuojame nemokamai. Nežinau, kol nepasikeis karta, tai tęsis dar daug metų. Ir bendrovėms paprasčiausia... Vienas lauke ne karys. Turbūt verslas yra svarbiau nei tos išlaidos ant sienų. Ir kol nepasikeis situacija ten,  manau dar daug daug metų mokėsime ir bendrovės tam didelio dėmesio neskirs.

– Minėjote, kad Lietuvos – Baltarusijos pasienyje netenka mokėti. Sakykite, kodėl? Kuo šis postas yra išskirtinis?

– Baltarusijoje prezidentas labai griežtas, už tokį dalyką galima ir atsisėsti. Prieš kelis metus žmogus, įdėjęs į pasą 10 eurų (34,5 litų – TILS),  atsisėdo pusantrų metų į kalėjimą. Kam rizikuoti dėl kažkokios bendrovės, ar dėl krovinio? Dabar dar bijok pasiūlyti – gali ir atsisėsti. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos