Priežasčių galybė
Pasak jo, priežasčių, kodėl žmonės ryžtasi užsiimti kontrabanda, yra ne
viena. „Pirma, visuomenėje egzistuoja „subjektyvus teisingumas“. Dalis žmonių yra įsitikinę, kad visuomenė jų atžvilgiu yra neteisinga. Dažniausiai, anot šių žmonių, neteisingai su jais elgiasi valdžia. Jie imasi „sugrąžinti“ teisingumą užsiimdami kontrabanda arba nemokėdami mokesčių ir panašiai“, – pirmąjį galimą tapimo kontrabandininku motyvą išsamiau paaiškina psichologas.
Galimas ir toks scenarijus: „Kartais žmogus visiškai nesieja savęs su valstybe, jaučiasi nepriklausomu indvidu joje, todėl ir nemato prasmės mokėti mokesčių, nes valstybė, anot kai kurių žmonių, niekam iš principo nėra reikalinga. Jie atiminėja iš manęs pinigus ir kodėl aš turiu mokėti mokesčius? Tai labiau filosofinis požiūris“.
Aiškinant nusikaltimus linkusių daryti asmenų psichologiją kartais pasitelkiama ir nusikalstamos sąmonės sąvoka. Pasak T.Lagūnavičiaus, yra žinomi keturi būdai, kaip išgyventi visuomenei neduodant nieko. Pirmas būdas – reketas (pinigų atiminėjimas pasitelkiant jėgą), antras – mokesčių nemokėjimas arba vagystės, trečias – prašinėjimas (labdaros prašymas), ketvirtas – valkatavimas (kai nieko neduodi, o tik pasiimi likučius ir stengiesi būti nuo visų nepriklausomas).
Visi šie keturi būdai egzistuoja daugybę laikmečių. Kiekvienoje istorinėje epochoje jie pasireikšdavo vis kitaip
„Visi šie keturi būdai egzistuoja daugybę laikmečių. Kiekvienoje istorinėje epochoje jie pasireikšdavo vis kitaip“, – sako pašnekovas ir priduria, kad kontrabanda – aiškiai matoma viena iš šių būdų išraiškos formų.
Žinoma, kai kuriuos imtis kontrabandos skatina ne psichologinės priežastys, o sudėtinga ekonominė padėtis. „Užmiršome dar vieną dalyką – tai ribinis faktorius, kai žmogus jaučiasi esantis absoliučiai už skurdo ribos. Kai neturi ką valgyti, kai neturi kur gyventi. Tada laisvė jam nebėra vertybė. Tada svarbu tampa pavalgyti, nusiprausti, kažką apsirengti. Tada žmogus rizikuoja“, – aiškina psichologas.
Ši problema ryškiai matoma besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, Pietų Amerikos šalyse, Filipinuose, Tailande. Žmonės supranta, kad už kontrabandinių prekių gabenimą jie gali netgi netekti gyvybės, tačiau kai kurie jų neturi ką prarasti.
Kodėl Skandinavijoje mastai mažesni?
T.Lagūnavičius pabrėžia, kad kovoje prieš kontrabandą svarbi ir valstybės, kaip savo visuomenės narių saugotojos ir gynėjos misija. „Nenuvaryti žmogaus tiek, kad jis nebeturėtų ko prarasti", – detaliau paaiškina jis.
Kalbėdamas apie gerąją praktiką, pašnekovas pasitelkia Skandinavijos pavyzdį. Čia bėdon patekusiems skiriamos solidaus dydžio pašalpos – tokios, kurių pakanka pavalgyti ir už stogą susimokėti, tad sukti į nusikalstamą pasaulį pasidaro neprasminga. Gauni pašalpa, viskas gerai. Kam dar sukti galvą dėl kažkokios kontrabandos? „Ten pašalpą gaunančiam žmogui nėra fatališkos nesėkmės jausmo“, – sako specialistas.
Jo teigimu, žmonės ypač linkę rizikuoti valstybėse, kuriose aukštas korupcijos lygis. Jei tokia problema neaktuali, tada galima kalbėti apie visuomenės švietimą – prasmių indoktrinavimą. T.Lagūnavičius tai sulygina su tam tikra smegenų plovimo forma. Kaip sako jis, vėl gręždamasis į Skandinavijos šalis, anapus Baltijos jūros žmonėms nuo gimimo diegiama, kad mokėti didelius mokesčius yra gerai – tai leidžia gauti nemokamą aukštąjį mokslą, nemokamą sveikatos apsaugą.
Čia kontrabanda ir kiti panašūs nelegalūs dalykai yra sunkiai įmanomi. Šveicarai ne tik kartu priiminėja beveik visus sprendimus referendumuose, bet ir griežtai kontroliuoja vieni kitus
Tiesa, pabrėžia pašnekovas, prasmių indoktrinavimas yra prasmingas ten, kur egzistuoja stiprios bendruomenės. Kuo jos uždaresnės, tuo geriau. Kaip geriausią pavyzdį T.Lagūnavičius išskiria Šveicariją – vienos turtingiausių pasaulio valstybių bendruomenės labai uždaros, o susidraugauti su vietiniais atvykėliams neretai tampa dideliu iššūkiu. „Čia kontrabanda ir kiti panašūs nelegalūs dalykai yra sunkiai įmanomi. Šveicarai ne tik kartu priiminėja beveik visus sprendimus referendumuose, bet ir griežtai kontroliuoja vieni kitus“, – pasakoja ekspertas.
Ar bendras viešosios erdvės fonas gali turėti įtakos kontrabandos mastams? T.Lagūnavičius net nesuabejoja – gali. Kaip pastebi, žmonės yra linkę kopijuoti vieni kitų elgesį: „Ypač jei tas elgesys sėkmingas ir žiniasklaida ima rašyti apie visokius turtuolius, kurie nelegaliai uždirbo pinigus ir sėkmingai išsisuko. Natūralu, kad dalis visuomenės ima juos kopijuoti, nes mato, kad tai yra sėkmingas elgesys“.
Kad kontrabanda išnyktų, psichologo nuomone, reiktų iš naujo pergalvoti bausmes. Jos turėtų būti „neadekvačiai didelės“ ir neišvengiamos. Tada ir norinčių rizikuoti bus mažiau. „Kai bausmė yra neadekvačiai didelė ir ji yra įgyvendinama, tai dalį žmonių atbaido nuo draudžiamos veiklos. Svarbūs abu faktoriai“, – receptą siūlo psichologas.