Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 02 04

Tomas Trakimas: „Emigrantams Norvegijoje reikia elgtis kaip svečiuose“

Žiniasklaidoje nuskambėjus kelioms istorijoms, kad Norvegijoje gyvenantys lietuviai nutarė patys savavališkai atsiimti iš globėjų šeimų savo vaikus ir išvežti juos į Lietuvą, savo nuomonėmis suskato dalintis ir kiti Norvegijoje gyvenantys emigrantai. Pateikiame Šiaurės Norvegijoje su žmona gyvenančio Tomo Trakimo 15min.lt atsiųstą pasakojimą.
Prie Norvegijos ambasados
Protestas prie Norvegijos ambasados / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Dirbame su žmona žuvies sektoriuje nekvalifikuotus darbus.

Esame čia jau kelerius metus, auginame sūnų, kuris šiuo metu auga su močiute Lietuvoje, mokosi pirmoje klasėje. Pirmiausia atvykome į Norvegiją be sūnaus, tačiau laikėmės tikslo, kad, atsiradus galimybei, atsivešime ir jį.

Darbas buvo beveik pastovus, priklausė tik nuo oro sąlygų, nes siaučiant audroms laivai neišplaukdavo į jūrą, dėl to nedirbdavome. Planavome susitvarkyti Lietuvoje buitį, kiek galima daugiau grąžinti ilgalaikių paskolų bankams ir grįžti gyventi į Lietuvą. Dėl to kvalifikuoto darbo nė neieškojome ir tvirtintis Norvegijoje nesiruošėme. Darbo sąlygos tenkino.

Gailėjome leisti sūnų į Norvegijos darželį dėl kalbos barjero, galbūt šiek tiek bijojome ir išaukštintų vaikų teisių, neįvykdyti materialių reikalavimų

Kai truputį apsipratome, įsikūrėme, atsivežėme savo šešerių metų berniuką į Norvegiją.  Išsinuomojome erdvų namą. Tik gailėjome leisti jį į Norvegijos darželį dėl kalbos barjero, galbūt šiek tiek bijojome ir išaukštintų vaikų teisių, neįvykdyti materialių reikalavimų. Todėl nusprendėme dirbti dviem pamainomis ir pasikeisdami prižiūrėti vaiką.

Vėliau užsidarius įmonei, kurioje dirbome, buvome atleisti iš darbo. Tuo metu vaikui atėjo laikas eiti į pirmą klasę. Nusprendėme, kad jam bus geriau grįžti į Lietuvą pas močiutę ir lankyti mokyklą Lietuvoje. Labai sunku būti išsibarsčiusiems, tačiau manau, kad priėmėme racionaliausią sprendimą. Patys likome Norvegijoje, radome naujus darbus.

Iš savo patirties norėčiau patarti lietuviams pirmiausia vengti asmeninių bendravimų su norvegais. Verčiau apsiriboti tik darbo santykiais, ypač mažesniuose miesteliuose.

Esame atvykėliai svečiuose. Todėl kitą kartą prie alaus bokalo šnekėdami ne gimtąja, o anglų kalba galime įžeisti norvegų jausmus. Paskui jie gali keršyti pranešdami apie neva blogai prižiūrimus vaikus. Nekalbu apie visus norvegus, bet, kaip ir visur, yra ir Norvegijoje tamsesnių žmonių. 

Esame atvykėliai svečiuose.

Taip pat svarbu nekonfliktuoti šeimoje, nekelti balso, nes tai išgirdusi net nekalta močiutė, manydama, kad elgiasi teisingai, gali nunešti gandus iki vaiko teisių apsaugos tarnybų.

Dar svarbu laikytis taisyklės „lietuvis lietuviui – nelietuvis“. Visur, kur pinigai, ten didelės problemos. Gali net artimi žmonės dėl konkurencijos darbo rinkoje imtis nelogiškų veiksmų.

Pastebėjau, kad ir garbės žodis norvegui ne visada galioja. Įstatymas jiems aukščiau už žmogiškumą.

Susidariau nuomonę, kad norvegai mėgsta paprastus emigrantus. Jei tik puikuosiesi prieš juos, iš pavydo gali užpykti, kad kaip čia svečias, atvažiavęs pagalbos, pranoksta šeimininką.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais