Labai pavojingas, kai pažeistas
Lietuvoje asbestas intensyviai buvo naudojamas nuo 1961 m. – maždaug per tris dešimtmečius šios medžiagos buvo sunaudota per 700 tonų. Vėliau 1990–2002 m. kasmet po 3–4 tonas asbesto į Lietuvą buvo įvežama iš užsienio. Nors asbesto galėjai aptikti ir katilinėse, ir šiluminėse trasose, ir netgi automobilių stabdžių kaladėlėse, didžiausia jo dalis „nugulė“ gyventojams virš galvų – šiferio stogų pavidalu.
Kol asbesto statiniai ir konstrukcijos yra nepakitusios formos, didelio pavojaus žmonių sveikatai ši medžiaga nekelia, tačiau „įveiktas“ laiko asbestas tampa labai kenksmingas. Apie yrančio, trupančio, byrančio ar kitaip pažeisto asbesto žalą Tarptautinis vėžio tyrinėjimo centras prabilo jau prieš gerus tris dešimtmečius. Suardžius asbesto konstrukciją, į aplinką pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos (asbesto plaušeliai), kurios patekusios į žmogaus plaučius sukelia įvairių sveikatos sutrikimų, o ilgainiui gali nulemti ir vėžinius susirgimus. Būtent todėl visi asbesto gaminiai pripažinti I kategorijos kancerogenais.
Suardžius asbesto konstrukciją, į aplinką pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos, kurios patekusios į žmogaus plaučius sukelia įvairių sveikatos sutrikimų, o ilgainiui gali nulemti ir vėžinius susirgimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė atkreipė dėmesį, kad asbestas žmogui kenksmingas tada, kai kvėpuojama užterštu oru.
„Didžiausią poveikį asbestas daro žmogaus kvėpavimo sistemai, plaučiams. Kai asbestas būna birus ar dulkių formos, tada susidaro smulkių plaušelių konsistencija, kuri patenka giliai į žmogaus plaučius. Ilgainiui tai gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, o baisiausias iš jų – vėžys.
Kalbant apie ilgalaikę asbesto žalą žmogaus sveikatai, reikėtų paminėti ir asbestozę – ligą, kuria serga dirbantieji su asbestu. Ši liga pasireiškia kvėpavimo sistemos pakenkimais, o yra žinių, kad gali sukelti ir kitų organų vėžinius susirgimus“, – komentavo specialistė.
Imtis tinkamų priemonių
Pasak specialistų, tvarkydami jau pažeistą ir savo pavidalą pakeitusį asbestą – nuimdami, lupdami šiferio stogus, žmonės turėtų būti atsargesni ir atsakingesni. Patartina pasirūpinti apsauginėmis priemonėmis, nenešti asbesto „dulkių“ į namus kartu su avalyne ar kitais drabužiais.
Itin didelis gyventojų dėmesys atkreiptinas į asbesto šalinimą – nuėmus stogą būtina tinkamai pasielgti su atliekomis. Suvertus asbesto krūvą kur nors sodybos kampe, į šiukšlinę ar miško pakrašty, problema nėra išsprendžiama, nes asbesto plaušeliai vis tiek patenka į aplinkos orą.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiferio stogą pasikeisti norintys gyventojai jau kuris laikas gali pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos parama, o tai leidžia saugiai atsikratyti asbesto gaminių.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiferio stogą pasikeisti norintys gyventojai jau kuris laikas gali pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos parama, o tai leidžia saugiai atsikratyti asbesto gaminių. „Stogą, pagamintą naudojant asbestą, tikrai yra geriau kaip įmanoma saugiai pašalinti.
Dabar yra priemonių, leidžiančių žmonėms tai padaryti su parama, o svarbiausia – neatliekant tų darbų patiems Jei tokių programų nebūtų, žmonės gal mažiau ir atkreiptų dėmesį į šį klausimą, o galiausiai – liptų ir patys daužytų, skaldytų tuos asbesto stogus, o po to, tikėtina, nesaugiai pašalintų tas plokštes“, – kalbėjo Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja.
85 senolė, norėjusi gyventi sveikiau
Intensyviai stengiamasi kovoti su asbesto keliama žala. Pavieniai gyventojai keisti šiferio stogus imasi savo iniciatyva, apie gerą penkmetį tiek Žemės ūkio, tiek Aplinkos ministerija įgyvendina asbesto šalinimo priemones. Fiziniams asmenims, norintiems pakeisti asbestinę individualių gyvenamųjų namų stogo dangą, sudarytos galimybės atlikti šlaitinio stogo įrengimą, įskaitant ir asbestinio stogo keitimą.
Pastangų šalinti asbestą per pastarąjį laiką dėta nemenkai, tačiau iki tikslo – dar geras kelias. Valstybės kontrolės duomenimis, per pastaruosius 7-erius metus pašalinto asbesto kiekis nesiekia 10 proc. viso šalyje kadaise panaudoto asbesto. Dalis gyventojų labai aktyviai pildo paraiškas ir laukia kompensacijų, padėsiančių pašalinti asbesto stogą, o kitą dalį stabdo finansiniai ar senojo stogo išvežimo iššūkiai, galiausiai pristinga ir valios veikti.
Vis dėlto, gerą pavyzdį rodo net iniciatyvūs senoliai. Antanas Jurkonis su šypsena pasakoja apie Jiezne gyvenančios 85 metų mamos pasiryžimą prieš kelerius metus pasikeisti asbestinio šiferio stogą. „Aš buvau tik idėjos palaikytojas, pagalbininkas. Asbesto stogą nusprendė keisti mano mama, kuri gyvena vienkiemyje senos statybos name. Iš tiesų pagyrimas mano mamai, nes pati iškėlė idėją, kad jai senatvėje norisi gyventi sveikesnėje aplinkoje“, – kalbėjo pašnekovas.
„Mamai kilo mintis, o aš tik pritariau. Sakau – visokeriopai padėsiu, ką ir padariau. Dabar mama tikrai džiaugiasi šituo sprendimu. Viskas buvo paaiškinta, viskas buvo surasta – ir meistrai, kurie tą stogą nuardys, ir žmonės, kurie susandėliuos tą asbesto šiferį. Vėliau pats suradau, kas tą asbestą paims, kokius turiu pateikti dokumentus, taigi viskas labai paprastai ir buvo padaryta“, – paklaustas, ar buvo kokių nesklandumų, pasakojo Antanas. Jo teigimu, mamos stogas buvo pakeistas per kelis mėnesius – pradėjo liepos pradžioje, o rugpjūčio viduryje jau turėjo naują stogą.
Paraiškos iki kovo 12 d.
Norintieji pasekti Antano mamos pavydžiu turėtų suskubti, nes Žemės ūkio ministerija jau priima kaimo gyventojų paraiškas dėl asbestinio šiferio stogų keitimo. Jiems galima gauti paramą pagal Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) įgyvendinamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“.
Kaimo gyventojų paraiškos priimamos iki kovo 12 d. Per visą KPP įgyvendinimo laikotarpį šiai veiklai numatyta skirti 11,6 mln. eurų. 2018 m. paraiškoms preliminariai numatoma skirti daugiau nei 2,2 mln. Eur paramos lėšų.
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyr. specialistė Jelena Dokudovič sako, kad į paramą pretenduoti gali ne visi individualių namų gyventojai. „Paraišką gali teikti tik tie kaimo gyventojai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą kaime, pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta turi sutapti su namo, kurio asbestinę stogo dangą ketinama keisti, vieta.
Pareiškėjas gali gauti paramą asbesto stogo dangai pasikeisti iki 2 000 Eur, o kompensacija gali siekti 50 proc. stogo dangai keisti reikiamos sumos.
Kaimo vietovė šioje Programoje apibrėžiama kaip turinti ne daugiau kaip 6 000 gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus ir sodų bendrijų teritorijas). Pareiškėjas gali gauti paramą asbesto stogo dangai pasikeisti iki 2 000 Eur, o kompensacija gali siekti 50 proc. stogo dangai keisti reikiamos sumos“, – kalbėjo pašnekovė.
Pabrėžtina, kad tinkamoms finansuoti išlaidoms priskiriamos stogo keitimo (stogo dangos), statybinių medžiagų, būtinų stogo dangai pakeisti, įsigijimo, asbestinių atliekų transportavimo iki šalinimo vietos ir jų šalinimo paslaugų pirkimo išlaidos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad statybos darbai, taip pat stogą laikančiosios konstrukcijos, stogo šiltinimo medžiagos arba medžiagos termoizoliaciniam sluoksniui įrengti kompensuojamos nebus.
Paklausta apie pareiškėjų aktyvumą J. Dokudovič tikino, kad paraiškų sulaukiama išties nemažai. Iki kovo 12 d. bus laukiama visų, atitinkančių tinkamumo sąlygų ir reikalavimų paramai gauti kriterijus ir norinčių pasikeisti asbestinio stogo dangą, paraiškų, o tada sudaroma projektų atranka ir projektų pirmumo eilė.
Daugiau informacijos apie KPP priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
