Žiniasklaidos stebėsenos ir tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis, nuo Vyriausybės darbo pradžios praėjusių metų gruodžio 11-ają per du mėnesius, įvairioms visuomenės informavimo priemonėms pranešant apie COVID-19, dažniausiai minėtas ministras A.Dulkys – 3 457 kartus.
Kiek rečiau – 3 278 kartus – premjerė I.Šimonytė, 2 061 kartą – prezidentas G.Nausėda.
Komunikavo ir buvusios Vyriausybės nariai
Kiti politikai žiniasklaidos dėmesio sulaukė mažiau: buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga COVID-19 kontekste minėtas 649 kartus, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – 595 kartus, buvęs premjeras Saulius Skvernelis – 568 kartus.
Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialiniais klausimais Simonas Krėpšta pranešimuose įvardytas 454 kartus, opozicinės Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas – 450 kartų, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas – 408 kartus, sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta – 405 kartus.
Žiniasklaida skyrė dėmesio ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, Seimą palikusio opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio, sveikatos apsaugos viceministrės Živilės Simonaitytės pasisakymams COVID-19 tema.
Atitinkamai publikacijose ir televizijų eteryje jie minėti 398, 251 ir 210 kartų.
Vis dar viena pagrindinių temų
Žiniasklaidos dėmesio per du mėnesius sulaukė ir COVID-19 klausimais komunikavę specialistai – 268 kartus įvardytas Vyriausybei ir prezidentūrai patarinėjęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas Vytautas Kasiulevičius, 235 kartus – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas.
Bendrovės „Mediaskopas“ plėtros vadovo Aido Petrošiaus teigimu, COVID-19 Lietuvos žiniasklaidoje vis dar yra viena pagrindinių aptariamų temų.
„Pavyzdžiui, sausio mėnesį fiksuoti net 34 009 su koronavirusu susiję pranešimai. Tai sudarė 27,3 proc. viso fiksuoto žiniasklaidos srauto“, – 15min komentavo jis.
Tačiau Latvijoje ši tema užima dar daugiau eterio.
Paminėjimų kiekio dalimi visuomet pirmavusi Lietuva buvo aplenkta Latvijos.
„Paminėjimų kiekio dalimi visuomet pirmavusi Lietuva buvo aplenkta Latvijos.
Praėjusią savaitę informacija, susijusi su koronavirusu, Latvijoje užėmė 42,4 proc. viso latviškos žiniasklaidos srauto, o Lietuvoje buvo beveik 10 proc. mažesnė“, – nurodė bendrovės atstovas.
Pirmojo karantino metu politikams – daugiau eterio
Lietuva apie COVID-19 aktyviau komunikavo pirmojo karantino metu.
„Iki pirmojo karantino metu pasiekto lygio dar tolokai, tuomet su koronavirusu susijusi informacija fiksuota 45–50 proc. žiniasklaidos srauto ir siekė 57–60 tūkst. pranešimų per mėnesį, tad informacijos srautas buvo bene 70 proc. didesnis“, – teigė A.Petrošius.
Ta pati tendencija atsikartoja ir stebint, kaip dažnai žiniasklaida minėjo kadenciją pradėjusios ir pabaigusios Vyriausybės narius.
„Pavyzdžiui, premjerė I.Šimonytė pirmaisiais dviem vadovavimo mėnesiais minėta 3 278 pranešimuose, o tuometinis ministras pirmininkas S.Skvernelis pirmuosius du mėnesius po pirmojo karantino paskelbimo minėtas 4 770 pranešimų.
Sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys laikotarpiu nuo 2020 metų gruodžio 11 dienos iki šių metų vasario 11-osios minėtas 3 457 pranešimuose, o jo pirmtakas A.Veryga pirmuosius du mėnesius po pirmojo karantino paskelbimo minėtas triskart daugiau – 10 894 pranešimuose“, – lygino A.Petrošius.
A.Veryga pirmuosius du mėnesius po pirmojo karantino paskelbimo minėtas triskart daugiau.
Dėmesį patraukė G.Nausėda
Jo vertinimu, lyginant pirmąjį ir antrąjį karantinus, itin ryškų postūmį komunikacijoje padarė prezidentas G.Nausėda ir jo komanda.
Šalies vadovo balsas tapo labiau girdimas jam kalbant apie vakcinas.
„Pernai pavasarį ir vasarą šalies vadovas komunikavo gana nedaug, o nemaža dalis jo paminėjimų žiniasklaidoje prasidėdavo ar baigdavosi klausimu, kur prezidentas ir jo lyderystė?
Prisiekus I.Šimonytės Vyriausybei prezidentūra pastebimai sukruto: kur kas daugiau pandemijos klausimais pasisako pats G.Nausėda, daugiau kalba ir jo patarėjas S.Krėpšta.
Analizuodami Simono Daukanto rūmų pareiškimus pastebime, kad šalies vadovo komunikacija siekiama jo vardą kuo labiau susieti su visuomenės taip laukiamų vakcinų tema.
Apie skiepus nuo koronaviruso G.Nausėda turi tvirtesnę ir išsamesnę nuomonę nei apie prieš pandemiją kovojančius medikus bei gydymo įstaigas, kurių temos dominavo didžiąją praėjusių metų dalį“, – dėstė A.Petrošius.
V.Uspaskicho vaidmuo
Pirmojo karantino laikotarpiu į žiniasklaidos akiratį dažniau pakliūdavo ne tik dauguma politikų, bet ir šia tema kalbėję ekspertai.
„Iš esmės didesnis informacijos kiekis ir žiniasklaidos susidomėjimas pirmojo karantino metu lėmė ne tik didesnius pagrindinių valdžios atstovų, bet ir ekspertų minėjimus: dvigubai dažniau matytas Vytautas Kasiulevičius, Saulius Čaplinskas“, – teigė A.Petrošius.
„Turime ir naujų veidų TOP'e – solidžiai pakilo V.Uspaskichas, kuris pirmojo karantino metu beveik nematomas, o pastaraisiais mėnesiais išgarsėjo savo kontraversiškais „išradimais“, – pridūrė jis, omeny, matyt, turėdamas V.Uspaskicho raginimus įsigyti vandens, neva apsaugančio nuo COVID-19.
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A.Lašas palygino, kaip skirtingos valdžios apie COVID-19 komunikavo prieš Seimo rinkimus ir po jų.
Pasak jo, S.Skvernelio Vyriausybė, bandydama nesusigadinti įvaizdžio, prieš rinkimus vengė pripažinti klaidas, kratėsi kritikos.
O štai naujajai Vyriausybei tokio poreikio „gražinti realybę“ esą neliko.
Vienaip kalba prieš rinkimus, kitaip – po jų
„Priešrinkiminė komunikacija visada yra labiau pozityvi, akcentuoja, kad „mes sprendžiam, viską sutvarkom, jokių problemų nėra“, yra daugiau bet kokios kritikos neigimo.
O porinkiminė jau dabartinės valdžios komunikacija, visų pirma, labiau akcentuoja praeitos valdžios nepadarytus darbus, nuslėptus skaičius ar nekokybiškai atliktą analizę, nesuvaldytą situaciją.
Man atrodo, komunikacija dabar – realistiškesnė, atviresnė“, – svarstė A.Lašas ir teigė nepastebintis kažkokios informacijos apie COVID-19 trūkumo.
Man atrodo, komunikacija dabar – realistiškesnė, atviresnė.
Kita vertus, buvusios Vyriausybės komunikacija COVID-19 klausimais, jo matymu, buvo sutelktesnė.
Žadėjo, kad darys kitaip
Apie norą komunikuoti kitaip nei ankstesnė valdžia, anksčiau kalbėjo ir pati I.Šimonytė.
Ji teigė, kad, priklausomai nuo konkrečios temos, informaciją apie COVID-19 teiks visi ministrų kabineto nariai, o ne tik operacijų vadovas.
„Komunikacija dėl situacijos valdymo neturėtų būti, kokia ji buvo ankstesnėje kadencijoje, kai sveikatos apsaugos ministras, būdamas ir operacijų vadovu, visais klausimais komentuodavo ilgas valandas.
Mums reikia rasti labai aiškų komunikavimo būdą, kai kiekviena institucija geriausiai žino [savo sritį]. Aušrinė Armonaitė – apie paramą verslui, Monika Navickienė – apie subsidijas už prastovas, Jurgita Šiugždinienė – apie švietimo sritį ir t.t. Tiesiog kad informacija būtų pateikta tų žmonių, kurie tą informaciją ir valdo, ir yra už šią sritį atsakingi.
O operacijų vadovas dirbtų tai, ką jam iš tikrųjų ir reikia daryti valdant operaciją sveikatos srityje“, – per vieną Vyriausybės posėdžių kalbėjo premjerė.
Veda į pasimetimą
A.Lašas sukritikavo tokią strategiją – esą kai balsų daug, neaišku, kuriuo vadovautis:
„Būtent tai, kad sveikatos apsaugos ministras A.Veryga buvo vienas, pagrindinis žmogus, kuris ir komunikavo apie krizę ir jos suvaldymą, leido sutelkti žinutę.
Dabar susidaro įspūdis, kad yra daugiau kakofonijos – kalba premjerė, sveikatos apsaugos ministras, vidaus reikalų ministrė. Dar prezidentas dabar labai aktyviai kalba apie krizę ir jos valdymą.
Žodžiu, labai daug balsų ir kartais sunku susivokti, kurio čia reikia daugiau ar mažiau klausyti.“
Yra daugiau kakofonijos.
Paklausus, ar dabartinis sveikatos apsaugos ministras turėtų elgtis kaip A.Veryga ir kas savaitę ar net dažniau rengti išsamias spaudos konferencijas apie COVID-19 valdymą, A.Lašas teigė, kad tai būtų naudinga, jei jų metu pateikiama informacija būtų adekvati.
Daugiau yra geriau
„Daugiau komunikacijos tokiame kontekste iš principo yra gerai ir geriau, nes yra daug neapibrėžtumo, nerimo, nesupratimo.
Kitas klausimas, kokia ta komunikacija. Jeigu aiškinama, kad viskas gerai valdoma ir jokių problemų nėra, bet akivaizdu, kad jų yra arba jos keliamos, tai nėra adekvati komunikacija“, – tikino jis.
Tiesa, A.Lašo vertinimu, dabartinė valdžia galėtų geriau išaiškinti, kaip karantino režimo atlaisvinimai siejasi su gyventojų vakcinacija.
„Man stringa tam tikrų sprendimų pagrindimas. Kalbama, tarkime, apie atpalaidavimus. Tie atpalaidavimai ne visada pagrindžiami vakcinos strategija“, – teigė jis.
Tyrimą apie COVID-19 komunikaciją bendrovė „Mediaskopas“ atliko apibendrinusi daugiau kaip 850 šaltinių, į kuriuos įeina nacionalinės bei regioninės spaudos, internetinių portalų ir naujienų agentūrų straipsniai, radijo bei televizijos publicistinių laidų ir žinių pranešimai, informaciją.
