Jis kalbėjo praėjus dienai po to, kai Lietuvos žvalgyba pranešė, kad Rusija ir užsienio musulmonai bando didinti savo įtaką Lietuvos totorių bendruomenei.
„Kas liečia mūsų didžiąją dalį, kiek žinau savo bendruomenės, nematau aš problemų ir tikrai nematau aš nieko čia blogo. Tikrai yra šalies patriotai dauguma. O jeigu yra vienetai – institucijos tegu dirba“, – BNS sakė M.Jakubauskas.
„Jeigu Lietuva pakvies, mes galėsim ant arklių, ir joti. Jeigu reikės Lietuvą ginti – mes visuomet“, – pridūrė jis.
Anot Valstybės saugumo departamento, Rusija yra suinteresuota, kad užsienio valstybių totorių bendruomenėms atstovautų asmenys, kurie palankiai vertina Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Vakarai kaltina Rusiją, kad jos aneksuotame Kryme gyvenantys totoriai patiria vis didesnes represijas.
Žvalgybos teigimu, šiuo metu plėtojamos iniciatyvos silpninti kai kurių dabartinių Lietuvos totorių lyderių įtaką ir kurti naujas, alternatyvias vietos totorių organizacijas.
M.Jakubausko teigimu, tarp totorių esama pavienių asmenų, kurie galbūt laikosi prorusiškų pažiūrų, tačiau jis sako nepastebintis, kad jie būtų suaktyvėję, kad totorių bendruomenėse vyktų kokie nors pokyčiai, būtų keliami politiniai klausimai.
„Yra, kad atsiunčia kažkokius žurnalus, platina... Būdavo tokių dalykų, kad į mūsų bendruomenes (atsiunčia) kažkokių tai rusiškų žurnalų, bet mes juos gražiai, tvarkingai surenkame – ir į šiukšliadėžę“, – kalbėjo Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas.
Jo teigimu, pirmadienį paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime apie galimas grėsmes totorių bendruomenei kalbama itin abstrakčiai, todėl jei žvalgybininkai turi konkretesnių duomenų apie kokių nors asmenų veiklą, pasak M.Jakubausko, geriausia būtų juos aiškiai įvardinti.
Tačiau jis sako nemanantis, kad ši ataskaita būtų metusi šešėlį ant bendruomenės.
„Kas skaitė tą ataskaitą atsakingai, matė, kas ten yra parašyta. Ten tie dalykai parašyti labai abstrakčiai – kad yra kažkokių bandymų nuimti vadovaujančius žmones. Jeigu yra tokie dalykai, tikriausiai yra. Bet aš į šiuos klausimus negaliu atsakyti: jeigu kažkas ruošiasi mane nuimti ar Adą (Adą Jakubauską, Totorių bendruomenių sąjungos pirmininką), ar muftijų – iš kur mes galime žinoti?“ – svarstė jis.
Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus Romas Jakubauskas BNS sakė, kad įvairių bandymų keisti Lietuvos musulmonų tradicijas ar daryti žmonėms įtaką pasitaiko nuolat, nuo pat nepriklausomybės pradžios.
„Įvairių pakraipų sektos bandė infiltruotis, tokių bandymų buvo nuo pat nepriklausomybės laikų. Tačiau mes sunitai musulmonai esame tradicinė religinė bendruomenė, kuri turi savo kelių šimtmečių tradicijas ir visada buvo lojalūs piliečiai“, – pabrėžė jis.
Europoje daug kur kylant įtampai dėl radikaliojo islamo, Lietuvos musulmonų dvasininkas sako nepastebintis, kad radikalios nuotaikos būtų pasiekusios šalies musulmonų bendruomenę.
„Ačiū Dievui, tikrai neturime, nepastebėta tokių dalykų, kas yra tikrai džiugu. Galbūt kokie pavieniai bandymai, pavieniai asmenys gali būti, tačiau ne atvirai. Aišku, tokie dalykai ir nėra daromi atvirai“, – sakė jis.
Lietuvos žvalgyba teigia pernai fiksavusi nesėkmingus užsieniečių musulmonų bandymus daryti įtaką Lietuvos musulmonų bendruomenei ir keisti gyvenančių totorių islamo tradicijas. R.Jakubauskas sakė nežinantis tokių atvejų, apie kuriuos galėtų kalbėti žvalgybininkai.
„Negalėčiau pasakyti, ką jie turėjo omenyje“, – sakė jis.
VSD strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Katkuvienė sakė, kad bendruomenės vadovas negali žinoti informacijos apie neviešinamas žvalgybos operacijas.
„Tie asmenys nebūtinai priklauso bendruomenei. Pavyzdžiui, Vilniuje susirenka bendruomenėje 100 žmonių, Kaune 200 žmonių, visoje Lietuvoje yra apie 3 tūkst. musulmonų, o dar apie 5 tūkst. per metus atvažiuoja su vizomis. Žvalgyba dirba savo darbą, stebi procesus, vyksta žvalgybinės operacijos, o apie jas žvalgyba nesidalija žiniomis, tai tęstiniai procesai“, – BNS sakė A.Katkuvienė.
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno per 2700 totorių. Daugiau kaip pusė jų išpažįsta musulmonų sunitų tikėjimą.
Pirmieji totoriai į Lietuvą atvyko kaip sąjungininkai Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui padėti kovose prieš kryžiuočius 1319 metais.
Antra totorių banga, kurių palikuonimis save ir laiko Lietuvos totoriai, iš Aukso Ordos į šalį atvyko 1396–1397 metais – tada į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvyko 40 tūkst. karių, jie buvo apgyvendinti Lydos, dabartinės Baltarusijos, pilyje.
XVI–XVII a. totoriai į Lietuvą daugiausiai vyko iš Krymo chanato.
