Panaudojo žinomos merginos veidą
Socialiniuose tinkluose kartu su reklamomis ir rekomenduojamais tekstais iš įvairių tinklalapių vis dažniau pasirodo nuorodų į straipsnius dėmesį traukiančia tema: apie dingusius ar mirusius žmones, greitą ir lengvą uždarbį.
Prieš keletą dienų kaip tik toks įrašas – apie dingusią paauglę – atsirado vienoje „Facebook“ grupėje, kurioje dovanojami įvairūs daiktai.
„Tai raginimas veikti! Mergaitė dingo be žinios, o jos šeimai iš nerimo skauda širdį. Raginame jus įsitraukti, skleisti žinią ir padėti mums ją surasti“, – prie atvaizdo parašė įrašo autorė ir komentare dar paragino: „Pasidalykite, kad įvyktų proveržis“.
Fotografija buvo iliustruotas tekstas pavadinimu „Vilnius – 14 metų Gabrielė Juozapaitė dingusi ir jos šeima tiki, kad ji buvo pagrobta“.
Virš pavadinimo matyti ir nuoroda į puslapį, kuriame pranešimas publikuotas – ahmedneel.com. Dabar tokio tinklalapio neatidaro, „Facebook“ grupėje nebelikę ir įrašo apie dingusią mergaitę.
Nuorodą paskelbusios moters paskyra šiame socialiniame tinkle – tikra. Tik „Facebook“ vartotoja nėra labai aktyvi – pastarasis įrašas buvo paskelbtas praėjusių metų pabaigoje. Dauguma įrašų čia – filmukai ir nuotraukos, pasidalyti iš kitų paskyrų, bet juos yra pakomentavę realūs žmonės.
Paspaudus minėtą nuorodą anksčiau atsidarydavo puslapis, vizualiai panašus į LRT įrašą „Facebook“ su informacija apie tariamai dingusią paaugle.
Viršuje buvo matyti visuomeninio transliuotojo logotipas, apačioje – komentarų, reakcijas išreiškusių ir įrašu pasidalijusių žmonių skaičius. Buvo mygtukai, kuriuos paspaudus galima išreikšti reakciją, pakomentuoti ar pasidalyti įrašu – iš pažiūros kaip „Facebook“.
Tariamą LRT įrašą sudarė trumpas tekstas: „Vilniuje – Dingusi 14 metų Gabrielė Juozapaitė. Miesto centro kameros užfiksavo visą incidentą, policija ieško vyro, kurio veidas matomas 25-ajame video sekundėje… [18+] Ar atpažinate nusikaltėlį įraše? Padėkite mums ją rasti! (kalba netaisyta – red. past.)“
Po juo – nuotrauka ar (kaip nurodyta) vaizdo įrašas, kurį norint pamatyti reikia nurodyti savo amžių, mat turinys skirtas suaugusiems. Tai – dar vienas ženklas, kad turėtų kilti abejonių.
„Facebook“ tikrai būna pridengtų nuotraukų, bet paprastai taip slepiamas vadinamasis jautrus turinys – smurto vaizdai ir pan. Vartotojai dėl to įspėjami ir gali pasirinkti, ar nori jį pamatyti, bet amžiaus neklausiama. Be to, išties tik suaugusiems skirtas turinys čia draudžiamas.
Be kita ko, neleidžiama publikuoti nuogų kūnų ar seksualinio pobūdžio vaizdų, neapykantos kalbos, grasinimų, savęs žalojimo ar stiprios prievartos vaizdų.
Pagal šias taisykles, jei vaizdo įrašas skirtas suaugusiems, nes jame rodoma kažkas perdėtai seksualaus ar brutalaus, „Facebook“ jo apskritai neturėtų būti. Jei vaizdas tiesiog neskirtas jautresniems asmenims, jis turėtų būti pridengtas kitokiu įspėjimu.
Kad įrašas yra apgaulė, rodo ir kalbos bei logikos klaidos cituotame įraše.
Tai patvirtina ir nesudėtinga paieška internete. „Google“ paieškos laukelyje įvedus paauglės vardą, išmetamos nuorodos į porą kitų „Facebook“ grupių, kuriose greičiausiai buvo pasidalyta nuo pačiu pagalbos ieškant mergaitės prašymu.
Šių įrašų taip pat nebėra. Jokių policijos ar žiniasklaidos pranešimų, artimųjų prašymų padėti ieškoti mergaitės, kitos informacijos apie žmogų tokiu vardu ir pavarde nerandama.
Kiek rezultatyvesnė – paauglės atvaizdo atvirkštinė paieška. „Yandex“ ir „Bing“ paieškos sistemos tą patį portretą randa įvairiuose tinklalapiuose, kur, pavyzdžiui, dalijami patarimai, kaip pozuoti prieš objektyvą, daryti asmenukes. Fotografija dar 2018 m. pavasarį buvo publikuota „Twitter“, „Pinterest“.
Čia nurodytas ir merginos vardas – Sophia Birlem. Paspaudus ant vardo galima rasti daugiau nuotraukų.
Mergina tokiu pačiu vardu ir pavarde yra „Instagram“ žvaigždės Joey Birlemo jaunesnioji sesuo, pati irgi socialinių tinklų garsenybė. Sophiai šiuo metu – 18 metų. Tad nuotraukoje, kuria dalijamasi Lietuvoje, ji tikrai galėjo būti 14-os, bet mergina niekaip negali būti dabar mūsų šalyje dingusi tokio amžiaus paauglė.
99 proc. atvejų pavagia duomenis
Šį „dingusios paauglės“ atvejį pakomentavo nepriklausomas tyrimų centras Debunk.org, užsiimantis dezinformacijos analize.
Jo paskyroje „Facebook“ paskelbtame filmuke paaiškinta, kodėl tokie pranešimai yra ne tik apgaulingi, bet ir pavojingi. Taip, ekspertų žodžiais, bandoma sužinoti žmogaus prisijungimo prie socialinio tinklo duomenis.
„Nusikaltėliai žino, kad sensacingos naujienos traukia žmonių dėmesį“, – pabrėžė Debunk.org. Pastaruoju metu daugėja pavogtų socialinių tinklų paskyrų atvejų. Jas sukčiai dažniausiai naudoja pinigams išvilioti.
Filmuke pasakojama, kad nuoroda į žinutę apie dingusią paauglę nuveda į klonuotą puslapį, šiuo atveju – LRT įrašą „Faceboo“. Tuomet paprašoma patvirtinti amžių, o iššokusioje lentelėje reikia suvesti paskyros duomenis.
Ekspertų žodžiais, 99 proc. atvejų, suvedus savo duomenis, jie pavagiami sukčių. Todėl svarbu kritiškai pažvelgti į tokias dėmesį traukiančias antraštes, išsiaiškinti, kas jas skelbia, kokios tų interneto svetainių nuorodos.
Pravartu patikrinti komentarus – kartais kiti vartotojai jau būna pastebėję, kad kažkas negerai. Įspėjantis ženklas yra tai, kad būna išjungta komentavimo funkcija (kaip tik tai buvo padariusi minėta moteris, „Facebook“ grupėje pasidalijusi nuoroda apie dingusią paauglę).
„Jei jau paspaudžiate nuorodą, reikia patikrinti, kur ji nuveda, – įspėjo Debunk.org. – Atsidariusios svetainės dizainas gali atrodyti lygiai taip pat, kaip lietuviško žiniasklaidos kanalo ar „Facebook“, bet iš tiesų tai – visai kitas puslapis, iš kurio ir pavagiami duomenys.“
Išnaudojo daug dėmesio sulaukusią tragediją
Itin groteskiškas yra panašus bandymas išvilioti jau ne žmogaus duomenis, o pinigus. Tam pasitelkta reali žiemos pabaigoje dingusio ir vėliau mirusio rasto vilniečio paauglio istorija.
Jau ne vieną savaitę internete platinamas tekstas, tariamai atskleidžiantis naujų detalių apie jo mirties aplinkybes. Tačiau nei šį tekstą paskelbė žinomas portalas, nei jame pateikiama tikros informacijos apie šią bylą. Tai tėra apgaulingos „investicijų platformos“ reklama.
Portalas 15min jau aprašė šią schemą. „Facebook“ pasirodo sensacinga antraštė: „Kraupi tiesa: nuodugnaus tyrimo metu išaiškėjo naujos 15-mečio Mykolo mirties aplinkybės ir priežastys, sulaikytas įtariamasis, pasisavinęs galimai nepilnamečio turtą.“ Pabaigoje prie jos prirašyta visai su paauglio dingimu nesusijusi frazė: „Žmonės jau pradėjo pelnytis“.
Paspaudus ant nuorodos, atidaromas ilgas tekstas apie šią visos Lietuvos dėmesį prikausčiusią istoriją. Tai atrodo kaip autentiška žinutė – paauglys iš tiesų dingo, intensyvios paieškos nebuvo sėkmingos, galiausiai upėje buvo rastas jo kūnas.
Taip pat skaitykite: Neapsigaukite: iš jūsų nori ne dėmesio istorijai apie dingusį Mykolą, o pinigų
Bet įvairios detalės išduoda, kad „straipsnis“ tėra apgavystė. Visų pirma – jo data. Vaikino kūnas Neryje išties buvo rastas pirmadienį, kaip rašoma ir šiame tekste, bet tai įvyko gegužės 1-ąją – prieš pustrečio mėnesio.
Nors virš teksto matyti „Delfi“ pavadinimas, vizualiai puslapis primena jo dizainą, autore nurodyta kriminalinių naujienų redaktorė, tekstas nėra šio portalo. Gausybė skyrybos ir kalbos klaidų atskleidžia, kad tekstas parašytas ne žurnalistų profesionalų, bent jau ne vieno didžiausių portalų.
„Google“ paieškojus rašinio pagal pirmą pastraipą, galima rasti tikrąjį straipsnį apie vaikino kūno radimą. Jo pirmas sakinys yra toks pat, autorė – ta pati, tačiau antraštė skamba kitaip: „Neryje rastas jauno vaikino kūnas: 15-mečio Mykolo tėvai praneša, kad tai jų dingęs sūnus“. Kaip tik gegužės 1 d. publikuotame tekste nekalbama apie jokias naujas aplinkybes ar sulaikytą įtariamąjį.
„Facebook“ pasirodė ne viena šio „straipsnio“ versija – tekstas būna tas pats, pavadinimas dažniausiai irgi, tačiau naudojamos skirtingos pagrindinės nuotraukos (viena, padaryta 15min žurnalistės, buvo panaudota be leidimo ir nenurodžius autorystės), keičiasi „publikavimo“ data (paprastai būna tos ar ankstesnės dienos, kuomet pasiūloma jį paskaityti) ir adresai.
Anksčiau tekstas buvo publikuotas keliais adresais, kuriuose prie „Delfi“ pavadinimo buvo pridėti tokie žodžiai, kaip „Lietuva“, „Lietuvoje“, „portalas“. Tinklalapyje whois.com nurodyta, kad šie adresai buvo užregistruoti pavasarį ar vasaros pradžioje, vėliau buvo užblokuoti.
Pastaruoju metu „straipsnis“ pasirodė puslapiuose, kurių adresai sukurti pagal panašų principą: pridėjus žodžius „skaitomiausios“, „plius“, „tiesiogiai“.
Į tekstą vedė ir kelios nuorodos, net nesusijusios ne tik su su portalu, bet ir su žiniasklaida apskritai. Vienu adresu galima išsinuomoti pontoninį plaustą Telšiuose, kitu – rasti tekstą apie jauniausią Šiaulių gelbėtoją. Nuorodomis dalijamasi ir „Facebook“ grupėse.
Šis „straipsnis“, nepriklausomai nuo jo interneto adreso, yra apgaulė. Istorija apie dingusio paauglio tragediją, sensacingas pavadinimas ir nuotraukos skirti tik dėmesiui pritraukti – po kelių pastraipų rašoma jau nebe apie bylą, o apie investavimo platformą, skirtą „prekiauti kuru“.
Prieš investuojant – tikrinti
Apie panašų atvejį, kai buvo pasitelktas kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės vardas, atvaizdas ir išgalvota istorija apie didžiules jos pajamas, 15min rašė prieš metus.
Taip pat skaitykite: Saugokite pinigus nuo sukčių: Dalios Grybauskaitės nuotrauka nereiškia lengvo pelno
Lietuvos banko (LB) Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis tuomet atkreipė dėmesį, kad sukčiai nuolat ieško naujų formų ir dažnai naudoja įvairias agresyvias rinkodaros priemones.
„Iš pradžių dar gali pasirodyti, kad investicija labai sėkminga, uždarbis sąskaitoje didėja, sulaukiama asmeninių konsultantų dėmesio su raginimais pervesti papildomų lėšų, o po to staigiai dingsta ir visos lėšos, ir dėmesį rodę bei nuolat skambindavę konsultantai“, – įspėjo jis.
Dėl to reikėtų vengti pasiūlymų investuoti į rizikingas priemones ar nesuprantamus produktus, rekomenduojama paieškoti papildomos informacijos apie įmonę internete.
Taip pat skaitykite: Sukčiai neatlyžta – apsimeta prekybininkais ir taikosi į jaunesnius
LB interneto svetainėje galima patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje, yra prižiūrima mūsų šalyje, ar nėra įtraukta į „juodąjį“ sąrašą, neblokuojama.
Taip pat skaitykite: 20 milijonų eurų: tiek per metus lietuviai atidavė sukčiams
Apie socialiniuose tinkluose atsirandančius „ekspertus“, kurie gundo neva pelningomis investicijomis, įspėja ir privatūs bankai.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai suviliojamas ir pradžioje nedidelę sumą investavęs žmogus atgauna didesnę investiciją, tačiau investavęs didesnes sumas praranda viską.
Požymiai, kad galite būti apgautas sukčių
- Žadama greita grąža, o pasiūlymo laikas „labai ribotas”.
- Sulaukiate įkyrių pasikartojančių skambučių su siūlymu investuoti.
- Pasiūlymas galioja tik jums ir juo prašoma su nieko nesidalinti.
- Pasiūlyta aplankyti interneto svetainė neturi saugumo sertifikatą žyminčios spynelės arba bendraujama susirašinėjimo programėlėmis („Viber”, „WhatsApp”).
- „Brokeris” siūlo viską sutvarkyti už jus, tereikia pateikti el. bankininkystės, kortelės ar asmens dokumento informaciją. O gal prašo atsisiųsti programą (dažniausiai „AnyDesk”) ir prisijungti prie interneto banko, neva padės greitai viską „sutvarkyti”. Neskubėkite suteikti atstovavimo teisių „agentui”. Tikri tarpininkai padeda savo žiniomis, o ne mygtukų paspaudimu už klientą.
Šaltinis: Policijos departamentas
15min verdiktas: sukčiai. Nuorodos, vedančios į tekstus apie dingusius paauglius ar jų mirties aplinkybes, yra apgaulingos. Jas paspaudus prašoma prisijungimo prie socialinio tinklo duomenų, siūlomos abejotinos investicijos ir pan.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
