Kryžių rytiniame Pasvalio pakraštyje, netoli miesto ženklo ir „Via Baltica“ magistralės, pradėjo statyti 1989-ųjų Baltijos kelio dalyviai iš kelių Lietuvos rajonų. Ilgainiui gimė tradicija taip pagerbti iškilius žmones ir kitų šalių gyventojus, padėjusius kraštui atkūrus šalies Nepriklausomybę, paminėti svarbesnius įvykius.
Keturių vyrų, kuriems skirtas tarp medžių pasislėpęs kryžius, vardų vietos žmonės gerai jau nė nepamena, bet paskutinės jų gyvenimo akimirkos atmintin įsirėžė ilgam.
„Iš paukščio skrydžio norėjom Lietuvą dar kartą pamatyti! Pasididžiuot jos žmonėmis, kalvom. O Viešpatie! Žiaurus likimas lėmė išeit mums amžinybėn“ – šie metale iškalti žodžiai slepia daugiau nei prieš du dešimtmečius įvykusią katastrofą.
Tas skrydis Akmenės aeroklubo lėktuvu „Wilga-35A“ paskutinis buvo ką tik 50-metį atšventusiam Jonui Skipariui, 46-erių Vaciui Pociui, 24-erių Aurelijui Jurgaičiui ir vos 22-ejų Sigitui Tamašauskui.
Pagalvojo apie fejerverkus
1991-ųjų rugpjūčio 23-ioji krypo vakarop. Šimtai pasvaliečių susirinko į Kryžių slėnį paminėti antrųjų Baltijos kelio metinių. Ta proga pievoje, vos pradėjus temti, suliepsnojo laužas.
Anuomet – neseniai Pasvalio rajono tarybos pirmininko pareigas pradėjęs eiti medikas, o dabar – parlamentaras A.Matulas spėjo, kad šventėje turėjo dalyvauti apie tūkstantį žmonių. Slėnyje skambėjo dainos, įsilinksminę žmonės leidosi šokti.
Oran pakilusi akmeniškių „Wilga“ apsuko ratą virš minios ir, grįždama nuo Biržų pusės, ėmė žemėti miškelio link. Pasvalio rajono mero Gintauto Gegužinsko manymu, vyrai filmavo šventę ar šiaip panūdo iš arčiau apžiūrėti įspūdingą degančio laužo vaizdą.
Slėnį kerta aukštos įtampos laidai, o virš jų ištiestas dar vienas, apsauginis, kurį temstant galėjo būti sunku įžiūrėti. Pastarąjį palietė pernelyg žemai nusileidusio lėktuvo ratai. „Tai nutiko visų akivaizdoje. Tiesiog stovi akyse, kaip ratai užkliuvo. Atsikabino, bet lėktuvas iškart pradėjo suktis ir tiesiog smigo priekiu stačiai žemyn. Tada sprogo ir užsidegė“, – prisiminimais su portalu 15min dalijosi parlamentaras.
Kaip 15min pažymėjo G.Gegužinskas, nelaimė įvyko dėl laido, jokio lėktuvo gedimo nenustatyta. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas, puikiai pamenantis katastrofą, patvirtino – pernelyg žemai atsidūręs lėktuvas prieblandoje užkabino laidą. Skaudi likimo ironija – net užkliudytas tvirtas laidas atsilaikė ir nenutrūko.
„Taigi jūs užsimušėte! Sudegėte, viskas!“
„Tas įspūdis, kaip lėktuvas eina į tave krisdamas… – pasakojo meras. – Žinote, kokia pirma mintis buvo? Aš stovėjau ir lėktuvas skrido mūsų link. Pasipylė kibirkštys. Mintis buvo: nejau jie dar kažkokius fejerverkus iš lėktuvo leidžia? Bet tai buvo, deja, katastrofa…“
Atsitiktinai nebuvo daugiau aukų
Pasak A.Matulo, aikštėje stovinčius žmones ir vietą, kur nukrito lėktuvas, skyrė ne daugiau kaip 100 metrų. Arčiausiai – už 15–20 metrų – buvo pastatyta jo tarnybinė mašina GAZ 69 („viliukas“), bet krisdamas lėktuvas ir jo nuolaužos po sprogimo atsitiktinai nekliudė nei šio, nei kitų automobilių.
Minia puolė „Wilgos“ likučių link, o G.Gegužinskas – prie nuosavo žiguliuko: „Mobiliųjų telefonų tuomet nebuvo – kaip paskambinti, pranešti? Aš lėkiau ne žiūrėti, kas atsitiko, o šokau į mašiną ir važiavau iki policijos gaisrinininkų iškviesti. Bet, matyt, kažkas jau buvo paskambinęs, nes netoli yra miškų ūkis. Jau kelyje sutikau važiuojantį gaisrinės automobilį.“
Tuo metu A.Matulas suskubo patraukti savo mašiną, kad neužsidegtų, ir su pagalbininkais neleido kitiems artintis prie nelaimės vietos – nežinojo, ar nenutrūko aukštos įtampos laidai, o tai galėjo sukelti dar didesnę tragediją.
„Staigiai atitvėrėme. Žmonės, kurie bandė apsaugoti teritoriją, pamatė iškritusį vieną žmogų – jau mirusį. Dar vieną radome šalia degančio lėktuvo su didžiule žaizda krūtinėje. Trečias irgi buvo negyvas.
Mano mašinoje radome trosą ir užkabinę už tos dalies, kur variklis, patraukėme lėktuvo nuolaužas. Po varikliu radome kone sudegusį žmogų. Atvažiavo gaisrinė, greitoji, nors buvo akivaizdu, kad pagalbos jau niekam nereikėjo. Gaisrininkai baigė gesinti ugnį, o greitoji – senovinis UAZ – išvežė visus keturis, suguldytus ant neštuvų.“
Seimo nario įsitikinimu, stebuklas, kad nenukentėjo nė vienas ant žemės buvęs žmogus. Jei lėktuvas būtų nukritęs vos pusšimčiu metrų arčiau minios, aukas būtų buvę sunku suskaičiuoti. „Ta didelė nelaimė kitiems baigėsi laimingai“, – sakė Seimo narys.
„Aš stovėjau ir lėktuvas skrido mūsų link. Pasipylė kibirkštys. Mintis buvo: nejau jie dar kažkokius fejerverkus iš lėktuvo leidžia? Bet tai buvo, deja, katastrofa…“
Galvojo, kad žuvo Skirmantas Pabedinskas
Su šiokiu tokiu palengvėjimu tą dieną gali prisiminti buvęs Seimo narys, žinomas žurnalistas S.Pabedinskas, mat keletą valandų sklandė gandas, jog tas sudegęs kūnas buvo jo.
„Pasklido gandai, kad vienas iš žuvusiųjų yra S.Pabedinskas, – prisiminė A.Matulas. – Laikraštis rašė, kad jis skris ir filmuos. Matėme, kad trys buvo kiti žmonės, todėl buvome įsitikinę, kad jis yra tas ketvirtasis.“
Tuometis rajono tarybos narys, Pasvalio ligoninės vyr. gydytojas Rolandas Rastauskas, tą patį vakarą sulaukęs žurnalisto, net atsiprašė: „Nepyk, galvojome, kad tu.“
Robert Beaver/airport-data.com nuotr./„Wilga-35A“ |
Kaip visi teisingai galvojo, S.Pabedinskas išties skrido lenkiška „Wilga-35“ – tokia pačia, kokia patyrė katastrofą, tik kita. Latvijoje įamžinęs, kaip žmonės švenčia Baltijos kelio metines, dar pafilmavęs prie Saločių, jis keliavo Panevėžio link. Vedamas smalsumo, žurnalistas sugalvojo užsukti į Pasvalį. Jų lėktuvas leisdamasis pralindo po tais pačiais aukštos įtampos laidais.
Kai „Wilga“ vėl pakilo, iš Vakarų pusės pasirodė toks pat lėktuvas. Pilotas Sigitas Noreika, kuris šiemet į orą kilo „Lituanicos“ kopija, radijo ryšiu net pasiteiravo, kad juo skrenda, bet atsakymo nesulaukė.
„Panevėžyje nusileidome ir atidavėme medžiagą, o mums sako: „Taigi jūs užsimušėte! Sudegėte, viskas!“ Pats policijos vadas paskambino: „Kaip čia įvyko? Sakė, kad sudegėte.“ Grįžau į Pasvalį. Paaiškėjo, kad iš tikrųjų skrido toks pat lėktuvas, o per žemai nusileidęs ratais užkabino laidus ir nukrito.“
S.Pabedinskas 15min teigė girdėjęs, kad du iš tuosyk žuvusiųjų buvo Akmenės aeroklubo nariai, o kiti du – juos pasamdę ir už degalus sumokėję vyrai. Pasvališkiai jokių duomenų apie katastrofos aukas neturi.
Pirmą kartą šis tekstas publikuotas 2013 m.