2015 m. gegužės 4 d. iš Kauno Kybartų g. esančių namų į Kauno klinikas sunkios būklės buvo pristatyta vos trijų mėnesių mergytė. 24-erių metų jos tėvas Giedrius Kuzaris paaiškino, kad dukrelė duso, o atlikdamas gaivinimo veiksmus jis galėjo ją sužaloti. Mergytei nustatytas sukrėsto kūdikio sindromas (SKS) – trijose vietose smegenyse buvo išsiliejęs kraujas.
24-erių metų jos tėvas Giedrius Kuzaris paaiškino, kad dukrelė duso, o atlikdamas gaivinimo veiksmus jis galėjo ją sužaloti. Mergytei nustatytas sukrėsto kūdikio sindromas.
Apklausę smurtavusį tėvą, pareigūnai jį paleido. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. 2016 m. vasario 9 d. mergytės gyvybė Kauno klinikose užgeso.
Kraupaus likimo smūgio ištiktą šeimą pažinojęs kaunietis Darius tikina, jog mergytės tėvas G.Kuzaris atpildo už šį poelgį nesulaukė iki šiol – iškart po nelaimės išsikraustė iš šeimos namų ir ėmė slapstytis. Sutuoktinė padavė skyrybų prašymą, tačiau jis vengė mokėti alimentus.
„Pirmą kartą apie šią šeimą išgirdau 2015 m. pradžioje. Internete pažįstama prašė suteikti 20-metei trijų vaikučių mamai Rūtai kokią nors pagalbą. Kadangi pats turiu tris vaikus, surinkau atliekamus drabužėlius, nupirkau maisto ir nuvykau į tuos namus.
Vėliau Rūtą lankiau reguliariai – patardavau, suteikdavau kompleksinę pagalbą. Pvz., samdžiau darbininkus, kurie pakeitė karšto vandens katilą, sumokėjau už elektrą. Rūta rūpinosi savo vaikais, tik jai trūko socialinių įgūdžių, juk buvo labai jauna. Norėjosi ją pastatyti ant kojų, kad baigtų mokslus“, – teigė Darius.
Vaikų tėvo nė karto nematė
Kad ir kiek lankėsi, Rūtos vyro, trijų vaikų tėvo, jis nė karto ir nesutiko. Šiek tiek apie jį pasipasakodavo pati jauna mama, pasak kurios, sutuoktinis, nors ir dirbo, buvo susidėjęs su nekokia kompanija, kartais vartodavo narkotikus, buvo ūmaus charakterio.
„Tą lemtingą dieną, kiek žinau, Rūta su ketverių metų sūnumi gulėjo ligoninėje, kai staiga įvyko ta nelaimė. Likęs su dukryte ir dar vienu sūneliu namuose, vyras ėmė ir mažylę pakratė. Pamenu, paskambinau Rūtai ir sužinojau, jog ji – Kauno klinikose su dviem savo atžalomis. Tuomet su žmona ėmėme vežti maistelio į reanimaciją. O tas sutuoktinis dingo. Po nelaimės Rūta, kiek man yra žinoma, išsilaikė tik iš vaiko išmokų. Kiek finansiškai padėjo ir jos mama“, – patikino Darius.
Pastarąjį kartą su Rūta jis kalbėjosi prieš pusmetį. Jaunos moters jis prašė paskambinti, jei tik reiks kokios pagalbos.
„Pasiteiraukite policijos, kaip užsibaigė tyrimas dėl sveikatos sutrikdymo. Nejau tas tėvas taip ir išsisuko?“ – prašymą redakcijai pateikė kaunietis.
Byla pasiekė teismą: kaltinamas nužudymu
Kaip informavo Kauno apskrities policija, iškart po įvyko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Įtariamasis apklaustas. Byla neseniai pasiekė teismą.
„Viskas užtruko dėl sudėtingų medicininių tyrimų. Neskubėta bylos perduoti į teismą, nes buvo aišku, jog mergytė neišgyvens. Jai mirus, sveikatos sutrikdymas buvo perkvalifikuotas į nužudymą. Įtariamasis nesislapstė“, – patikino Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Darius Jakutis.
Pasak jo, bejėgiškos būklės mažamečio vaiko nužudymo byla perduota Kauno apygardos teismo žinion. Pasakyti, kokia yra kaltinamojo pozicija, prokuroras negalėjo – dar negirdėjo jo parodymų.
G.Kuzaris kaltinamas tuo, kad per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki gegužės 4 d. savo namuose tyčia atliko smurtinius veiksmus prieš dėl kūdikystės esančią bejėgiškos būklės savo dukrą: paėmęs ją ant rankų, stipriai suspaudė krūtinės ląstą, dėl ko lūžo raktikaulis ir du šonkauliai.
Vyras kaltinamas ir žmogžudyste, tai yra tuo, kad 2015 m. gegužės 4 d. savo namuose paėmė mažylę ant rankų ir tyčia stipriai papurtė, šiais veiksmais sukeldamas kraujavimą smegenyse, kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumą, dėl kurio nukentėjusioji paniro į komą ir galiausiai mirė.
Tokių atvejų – po 10 per metus
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas puikiai prisimena šį įvykį. Pasak jo, 2015 m. gegužę į Kauno klinikas pristatytos trijų mėnesių mergytės būklė per pusmetį taip ir nepagerėjo, o ir negalėjo pagerėti, nes buvo žuvusios galvos smegenys.
Amerikoje ir Europoje 100 000 kūdikių (iki vienerių metų) registruojama 15–30 SKS atvejų. Jei Lietuvoje kasmet gimsta apie 30 000 naujagimių, tai mūsų šalyje tokių atvejų turėtų būti nuo 5 iki 10. Jau vien Kauno klinikos viršija šį rodiklį.
„SKS – tai viena iš smurto prieš dar metų nesulaukusius vaikus forma. Kauno klinikose tokių atvejų, kai patiriama sunki smegenų trauma, užfiksuojama vidutiniškai po 10 per metus. Jei norėtume pradėti spręsti šią problemą, turėtume turėti registrą.
Amerikoje ir Europoje 100 000 kūdikių (iki vienerių metų) registruojama 15–30 SKS atvejų. Jei Lietuvoje kasmet gimsta apie 30 000 naujagimių, tai mūsų šalyje tokių atvejų turėtų būti nuo 5 iki 10. Jau vien Kauno klinikos viršija šį rodiklį. Dažniausiai nukenčia 3–6 mėnesių sulaukę kūdikiai“, – kraupią statistiką pateikė R.Kėvalas.
Paklaustas, ar šį sindromą prilygina tyčinei vaiko žmogžudystei mušant, R.Kėvalas drąsiai išrėžė: „Kūdikio nužudymas purtant – čia kas, auklėjimas? Neteko nė karto susidurti su tokiais tėvais, kad pasakytų, jog savo vaiką purtė tol, kol kraujas išsiliejo į galvos smegenis ir šis mirė.“
Pasiteisinimai: nukrito nuo laiptų, gaivino
Dažniausias smurtą prieš atžalas naudojusių gimdytojų pasiteisinimas – „nukrito nuo laiptų“ arba „gaivinau mirštantį vaiką“. Tačiau, pasak gydytojo, dažniausiai gyvybinės funkcijos trinka ne dėl gaivinimo, o dėl to, kad anksčiau ar vėliau tas kūdikis buvo sužalotas, dėl ko lėčiau ar greičiau išsiliejo kraujas į smegenis, o joms brinkstant, ima trikti gyvybinės funkcijos.
„Nuo to „nukrito nuo laiptų“ man jau alergija vystosi. Kažkoks sindromas. Ne vienas vaikas, o ir mano paties, yra nukritęs nuo laiptų, bet tokių sužalojimų nebūna. Visas kūnas mėlynas. Taip, gal kartais tie vaikai ir nukrenta nuo tų laiptų, bet apie ką mes tuomet galime kalbėti? Apie vaiko nepriežiūrą.
Suaugusiųjų pareiga – sudaryti saugias sąlygas vaikui augti. O kaip su kūdikių nudeginimo atvejais? Klasikinės situacijos: atsisėda dvi mamos, pasisodina kūdikius ant kelių ir geria kavą. Vaikas juk juda, griebia. Ir štai turime nudeginimą. Apie tokius įvykius taip pat turėtume informuoti vaikų teises, bet trūksta resursų“, – piktinosi Vaikų ligų klinikos vadovas.
Kauno klinikose – 186 smurtą patyrę vaikai
R.Kėvalas pateikė ir statistiką, kiek pastaraisiais metais į Kauno klinikas buvo pristatyta vaikų, kurie patyrė smurtą artimoje aplinkoje ir dėl to buvo sužaloti ar netgi mirė.
2015 m. į Kauno klinikas buvo pristatyti 126 vaikai, iš jų 31 buvo patyręs sunkią traumą, 18 – itin sunkią. 2016 m. tokių sužalotų vaikų jau buvo 186, iš kurių 62 buvo patyrę sunkius sužalojimus, 30 – itin sunkius. Labiausiai kenčia vaikai iki penkerių metų amžiaus.
Dažniausias smurtą prieš atžalas naudojusių gimdytojų pasiteisinimas – „nukrito nuo laiptų“ arba „gaivinau mirštantį vaiką“.
Apie 20 proc. SKS patyrusių mažylių neišgyvena.
„Daugelyje šalių veikia specialios mokymo programos gydytojams, kurie dirba vaikų skubios pagalbos skyriuose. Jose mokama atpažinti smurtą prieš vaikus. Štai olandų patirtis parodė, jog po šių mokymų atpažinimas išaugo nuo 10 iki 70 proc. Tad tai, ką mes atpažįstam – tik ledkalnio viršūnė. Smurto prieš vaikus atvejų yra keletą kartų daugiau, nei pateikiama mūsų statistikose“, – patikino R.Kėvalas.
Paklaustas, kokios priežastys lemia smurto prieš vaikus atvejų gausėjimą, gydytojas pirmiausia išskyrė tai, kad Lietuvoje smurtas yra tiesiog toleruojamas. Jis pateisinimas net aukščiausiame lygmenyje – Seime. Keista, anot jo, ir Lietuvos katalikų bažnyčios pozicija, pasisakanti už fizines bausmes, taikomas prieš vaikus.
Dėl smurto kasmet Lietuvoje miršta po 25 vaikus
Jis nelinkęs teigti, kad smurto prieš vaikus atvejų daugėja – tiesiog gerėja jų atpažinimas.
„Prisimenu 1991 metų pradžią, kada pirmą kartą sužinojome apie SKS. Iki tol smurto taip pat būta, bet mes nemokėjome jo atpažinti. Kasmet Lietuvoje dėl patiriamo smurto ir nepriežiūros miršta apie 25 vaikus. Galime palyginti, kad nuo 2005 m., kai pirmą kartą Seimui buvo pateiktos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, viena mokykla vaikų jau išžudyta“, – teigė R.Kėvalas.
Kasmet Lietuvoje dėl patiriamo smurto ir nepriežiūros miršta apie 25 vaikus.
Norint pakeisti esamą situaciją, anot jo, smurto prieš vaikus sustabdymas turi virsti valstybės prioritetine sritimi. Juk yra smurto ir Vakaruose, tik ten žmonės žino, kad jis greitai identifikuojamas, netoleruojamas ir už jo panaudojimą yra griežtai baudžiama.
„O mes identifikuojame tik pačius sunkiausius atvejus, kurie dažniausiai lieka nenubausti. Taigi formuojasi nuomonė, jog nieko tokio „pabaladoti“ savo vaiką. Svarbiausia – neužmušti. Pirmiausia iš tiesų reikia įgyvendinti dar 1995 m. pasirašytą Vaiko teisių konvenciją. Kada įstatymiškai ir savo galvose užkirsime kelią jau pirmam smūgiui, nukreiptam prieš vaiką, tuomet ims veikti ir numatytos pagalbos šeimai programos“, – įsitikinęs gydytojas.
Smurtą patyrę dažniausiai patys ima smurtauti
Anot jo, smurtas prieš vaikus grįžta bumerangu į visuomenę. Per vaikų savižudybes, neadekvatų elgesį, įvairias priklausomybes, prastą socialinę adaptaciją. 30–40 proc. tų, kurie patyrė vaikystėje smurtą, patys jo vėliau imasi. Tai – užburtas ratas.
„Valstybės galvoms reikia kartą trenkti kumščiu į stalą ir pasakyti: „Galas smurtui prieš vaikus.“ Tiesa, viltis, kad tai nutiks, manyje jau blėsta. Dvasininkija turi pakankamai didelę įtaką politinėms partijoms. Jei ne Kėdainių atvejis, vasario 14 d. Seimo posėdžio, skirto šiam klausimui spręsti, nebūtų. Reikia dar vieną vaiką užmušti, kad kas nors būtų sprendžiama?
Rodos, Seimo komitetai jau sutaria, kas yra fizinis smurtas, o kai kurie Seimo nariai ima teigti, kad nieko nesuprato ir reikia dar pasiaiškinti. Vėl iškyla įvairios dogmos, pvz., kad vaikus atiduos homoseksualams. Kliedesiai. Juk ietys laužomos ne dėl kokių energetinių dalykų, tad keista“, – stebėjosi R.Kėvalas.
Seime jau ne pirmą kadenciją buvo pateikiamos pataisos, kuriomis būtų uždrausta vaikus bausti fizinėmis bausmėmis, tačiau jos niekaip nepriimamos. Dalis parlamentarų priešinasi siūlymui uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes tvirtindami, kad tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.
