Šio kūrinio autorius ir iniciatorius – kalvis Juozas Tarailė.
Paminklas atidengiamas vietoje, kur 1948 spalio 27 dieną V.Voverio-Žaibo vadovaujamas Lietuvos partizanų Geležinio Vilko būrys paspendė pasalą ir sunaikino okupacinės valdžios operatyvinę karių grupę.
„Mūsų didvyrių kovų ir pergalių įamžinimo vietos neturi likti tuščios, nes kitu atveju labai greitai atsiras tenai neprieteliaus ar okupantus šlovinantys ženklai, – sako J.Tarailė. – Šiuo mažu mūsų šeimos indėliu tikimės prisidėti prie mūsų didvyrių atminimo ir visuomenės atsparumo stiprinimo.“
Iki 2014 metų, kuomet prasidėjo Rusijos agresija prieš Ukrainą, V.Voverio-Žaibo operacijos vietoje stovėjo akmuo, kuriame sovietmečiu buvo iškaltas tekstas: „1948-10-27 buržuaziniai nacionalistai užpuolė ir nužudė 16-iolika sunkvežimiu vykusių karių“.
Kilus gyventojų nepasitenkinimui, šis akmuo kelio remonto metu buvo pašalintas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius Arūnas Bubnys sako, kad šis istorinės atminties liudijimas „ateities kartoms neleis užmiršti mūsų lietuvių tautos kovų“.
„Tikimės, kad pavyks garbingai, kaip ir nesenai Juozą Vitkų-Kazimieraitį, palaidoti ir ketvirtąjį Kazimieraičio rinktinės vadą Vaclovą Voverį-Žaibą, kurio palaikai dar nėra atrasti, – sakė A.Bubnys.
V.Voveris-Žaibas 1948-ųjų lapkritį tapo Kazimieraičio rinktinės vadu, Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko-Vanago pavaduotoju.
Partizanų vadas žuvo 1949 metais, kai jo bunkerio vietą išdavė sovietų agentai – rašytojas Kostas Kubilinskas ir poetas Algirdas Skinkys.
Po mirties V.Voveris-Žaibas 1950 metais apdovanotas visų laipsnių Laisvės kovos kryžiumi, o 1997 metais – Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.