„Sveiki, aš Viki. Esu trans mergina. Susitiksiu su žaviais vaikinais seksui, kurie žino, ko nori ir turi ką pasiūlyti. Aš esu pasyvi. Nuotraukos mano, skelbimas rimtas. Neapsisprendę ir nežinantys ko nori, prašau netrukdyti. Vertinu protingus, savimi pasitikinčius vyriškos giminės atstovus. Malonu, jei skambindami turit ką pasakyt, sugebat prisistatyt“, – taip viename skelbimų portalų prisistato sekso paslaugas siūlanti 29-erių translytė mergina, nurodanti esanti liekna šviesiaplaukė mėlynakė.
15min pabandė paskambinti nurodytu numeriu. Apsimetęs klientu žurnalistas pasiteiravo, ar būtų galima susitikti. Mergina paklausė, kas skambina. Vyrukas nepasimetė – pareiškė esantis 28-erių Donatas, prisižiūrintis, tvarkingas, sportuojantis, neblogas pareigas užimantis vyras. Mergina teigė šiuo metu negalinti kalbėti ir pasiūliusi susisiekti sms žinutėmis. „Savaitgalį greičiausiai būčiau laisva. Dabar negaliu pasakyti, negaliu kalbėti, susirašom“, – pasakė ji ir padėjo ragelį. Kelių valandų malonumų su Viki kaina svyruoja tarp 200 ir 300 eurų.
Tokių skelbimų internete ne vienas. Kitame viena moteris prisistato esanti „shemale“, tai reiškia, kad ji turi vyriškus lytinius organus. „Esu graži, žavingai ruda, minkšta, moteriška, aktyvi, pasyvi, 21 cm ir labai diskretiška. Branguti, tikiuosi greit susitiksime, bučiuoju“, – tokią žinutę skelbimų portale palikusi 25-erių Saray vardu prisistatanti mergina. Tiesa, skelbimas ir jos kontaktai, ėmus rengti straipsnį, netrukus buvo pašalinti.
Visiškai nesaugi „žaidimo aikštelė“
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė teigia nemananti, kad paklausa ne heteroseksualių asmenų prostitucijai yra kažkas labai nauja ar netikėta.
„Čia galbūt labiau atsiskleidus vienam iš daugiabriaunės sekso pramonės kampų viešumoje gali susidaryti toks įspūdis. Pati prostitucija yra viena iš pavojingiausių „žaidimo aikštelių“ – ligos, smurtas, priklausomybės, išnaudojimas yra neatskiriami „lengvų pinigų“ palydovai“, – įvardijo centro vadovė.
Anot jos, translyčiams asmenims prostitucijoje yra visiškai nesaugu – ir dėl vyraujančių stereotipų, ir dėl absoliutaus pagalbos, saugios galimybės atsitraukti nebuvimo.
Anot jos, translyčiams asmenims prostitucijoje yra visiškai nesaugu – ir dėl vyraujančių stereotipų, ir dėl absoliutaus pagalbos, saugios galimybės atsitraukti nebuvimo.
Sekso pirkėjas lieka saugus
Labai prasta mūsų šalyje, pasak jos, situacija dėl asmenų įtraukimo, išnaudojimo prostitucijoje, sutenerių teisinio persekiojimo.
„Galime šūsnimis išrašinėti moterims ir vyrams baudas, tačiau jos tik gramzdina juos į tolimesnę atskirtį. Nors sekso pirkėjui Lietuvoje numatyta administracinė atsakomybė, tačiau Lietuvoje šie veikėjai yra saugūs kaip niekur kitur – pavyzdžiui, 2017 m. nebuvo jų nė vienas nubaustas. Tiek politikus, ministerijas, tiek pačią teisėsaugą tenkina metai iš metų pareigūnų kartojamas atsikirtinėjimas: „O mes neturime priemonių bausti sekso pirkėjus, nemokame taikyti priimto įstatymo“. Ši pozicija niekam neužkliūva, o juk būtent sekso pirkėjas ir yra pagrindinis prostitucijos užsakovas, dėl jo verbuotojai, suteneriai verčiasi per galvą, kad parūpintų naujų kūnų, vis „aštresnių“ seksualinio pasitenkinimo praktikų“, – poziciją dėstė K.Mišinienė.
Juk būtent sekso pirkėjas ir yra pagrindinis prostitucijos užsakovas, dėl jo verbuotojai, suteneriai verčiasi per galvą, kad parūpintų naujų kūnų, vis „aštresnių“ seksualinio pasitenkinimo praktikų, – poziciją dėstė K.Mišinienė.
Apibendrindama ji kėlė retorinį klausimą, kodėl mūsų šalyje klesti, vystosi, turi savotišką neliečiamybę ši pilkoji zona – prostitucija – ir ar yra valia ją mažinti, padėti į ją nepatekti ar iš jos išeiti?
Paaiškino, kodėl ima verstis prostitucija
Psichologė Grytė Ruzgė teigia, kad pirmiausia problemą mato dėl to, kad daugelis translyčių asmenų labai sunkiai verčiasi materialiai.
„Tiek dėl to, kad su lyties keitimu susiję dalykai iš tiesų labai daug kainuoja, o Lietuvoje šios paslaugos visiškai neužtikrinamos (reiškia, tiek gydytojų konsultacijas, tiek medicininius preparatus, tiek operacijas ir t.t., translytis asmuo turi apsimokėti pats, nes iš tiesų kai kuriais atvejais labai daug ko reikia), tiek ir dėl to, kad dėl diskriminacijos neretai translyčiai asmenys turi problemų įsitvirtindami darbo rinkoje, ypač tranzicijos metu, kai asmuo keičiasi, labai sudėtinga rasti priimančią aplinką“, – pastebi G.Ruzgė.
Be to, neretai translyčiai būna atstumti ir artimųjų, todėl materialiai jie ypač nesaugūs.
Anot psichologės, neretai prostitucija būna didelio beviltiškumo išraiška, kai „nebežinau, kur daugiau eiti ir ką daryti“. Kita priežastis, anot jos, taip pat labai susijusi su diskriminacija – kai žmogaus nepriima aplinka, ir pačiam save sunku priimti, o savęs nepriimantys žmonės mažiau save saugo, dažniau atsiduria rizikingose situacijose.
„Savo vaidmenį kai kuriais atvejais gali suvaidinti ir savo kūno nepriėmimas/nemėgimas. Aišku, čia bendri pastebėjimai, kiekvienu individualiu atveju gali būti kitaip. Kadangi prostitucija Lietuvoje nelegali, įsitraukimas į šią veiklą translyčius asmenis gali dar labiau pastūmėti į užribį, ir taip jie gali susidurti su smurtu tiek iš savo klientų, tiek iš visuomenės, tiek ir iš teisėsaugos institucijų“, – kalba G.Ruzgė.
Ji pabrėžė, kad problema nėra prostitucija savaime. Teoriškai, pasak jos, galbūt prostitucija galėtų būti asmens pasirinkimo reikalas. Problema yra diskriminacija ir prostitucijos buvimas už įstatymo ribų.
„Todėl translyčiai, įsitraukę, deja, nukenčia bent tris kartus – yra diskriminuojami, dėl ko ir pasirenka prostituciją, o dėl to tampa dar labiau diskriminuojami ir pažeidžiami, ir galiausiai susiduria su teisėsauga, kur vėl yra diskriminuojami ir baudžiami“, – sako ji.
Skelbiasi socialiniuose tinkluose
Kaip 15min sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, translyčiai asmenys vis dažniau pastebimi įvairiuose skelbimuose. Kaip spėja pareigūnai, jei yra paklausa, netrukus atsiranda ir pasiūla.
„Didžioji dalis nubaustų merginų savo paslaugas siūlė įvairiose interneto svetainėse ar socialiniuose tinkluose. Dar viena matoma tendencija – pagaunama vis daugiau užsienio šalių merginų, ypatingai išsiskiria ukrainietės. Policijos darbas daugiau orientuotas ne į pavienius atvejus, o į tai, kad nustatytume asmenis, kurie užsiima šiuo verslu, pelnosi iš jo, išnaudoja merginas“, – komentavo R.Matonis.
Administracinių nusižengimų, susijusių su prostitucija ir pelnymusi iš prostitucijos, 2016 m. užfiksuota 314, 2017 m. – 337, 2018 m. – 307.
Ikiteisminių tyrimų (pagal baudžiamąjį kodeksą) 2017 m. pradėta 22, 2018 m. – 16.
