„Mūsų tikslas – padėti žmonėms suprasti, su kuo bendrauja ir kaip sprendimus priiminėja mūsų politikai ir valstybės tarnautojai“, – BNS sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
„Kalbėdami apie įtakos darymą dažnai visą dėmesį sutelkiame į nacionalinę politiką ir nepelnytai pamirštame savivaldos lygį“, – pridūrė jis.
TILS duomenimis, 13 iš 60 arba kiek daugiau nei kas penktas meras skelbia nuolatines darbotvarkes, leidžiančias matyti susitikimus nuo kadencijos pradžios. Du trečdaliai merų – 41 iš 60 – viešina laikinas darbotvarkes, kuriose matomi tik einamosios dienos, savaitės ar mėnesio susitikimai.
S.Muravjovo teigimu, nors skaidrumo savivaldoje galėtų būti daugiau ir dauguma jų veikia „proginio skaidrumo sąlygomis“, matomi lyderiai, atvirai informuojantys apie savo susitikimus.
„Labai norėčiau, kad dar daugiau savivaldybių vadovų skelbtų išsamias nuolatines darbotvarkes, kurios leistų lengvai suprasti, kas įvyko prieš mėnesį arba du. Tokios darbotvarkės yra pokalbio apie skaidrumą pradžia, juk jos leidžia suprasti, su kuo buvo aptartas bendruomenei svarbus klausimas, kada tai buvo padaryta“, – sako S.Muravjovas.
„Laikinos vienos dienos arba savaitės darbotvarkės tokios galimybės nesuteikia ir skatina bendruomenės užmaršumą“, – teigia jis.
Daugiausia – 216 – susitikimų per pirmuosius kadencijos metus su interesų grupėmis paviešino Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius, 109 susitikimus – Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, 102 – Neringos meras Darius Jasaitis. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius paviešino 96 susitikimus, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas – 84.
Šeši merai – Kalvarijos, Lazdijų rajono, Marijampolės, Pagėgių, Panevėžio rajono ir Šalčininkų rajono – savo darbotvarkių neskelbia visai.
Pasak S.Muravjovo, viešinami susitikimai leidžia geriau suprasti kontekstą, kuriame gimsta sprendimai ir šios darbotvarkės parodo savotišką įstaigos darbo pulsą.
„Pernelyg dažnai nuasmenindavome politiką. Bet juk nėra taip, kad politikų sprendimai gimsta savaime. Džiaugiuosi, kad atsikratome mito, jog politikai nesitaria su kitais, ir vis dažniau sutariame, jog geras politikas yra skaidrus ir aktyvus, su kitais bendraujantis politikas. Tad daug susitikimų skelbiantys savivaldos atstovai yra gerieji pavyzdžiai, kurie, tikiuosi, įkvėps ir kitus kolegas daryti tą patį“, – teigė jis.
Vis dėlto, TILS vadovo teigimu, suskaičiuoti 1422 susitikimai su interesų grupių atstovais tėra ledkalnio viršūnė.
„Tokių susitikimų gali būti net dešimt kartų daugiau“, – mano jis.
TILS duomenimis, savivaldybių vadovai daugiausia, 584 kartus, susitiko su verslo atstovais, taip pat švietimo, sporto ir mokslo atstovais – 314 susitikimų bei su NVO ir registruotomis vietos bendruomenėmis – 144 kartus.
Tuo metu susitikimų su registruotais lobistais nebuvo.
„Man regis, tai vaizdžiai parodo, jog mūsų lobistinės veiklos reguliavimą būtina taisyti“, – tvirtino S.Muravjovas.
TILS į skaičiavimą neįtraukė savivaldybių vadovų susitikimų su valstybės tarnautojais, pareigūnais ar parlamentarais, vidinių susitikimų su savivaldybių administracijomis.
TILS taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybių vadovai nebuvo linkę į darbotvarkes įtraukti susitikimų su valstybės tarnautojais, pareigūnais ar parlamentarais, vidinių susitikimų su savivaldybių administracijomis.
Taip pat pažymėta, kad kai kurie susitikimai įvardijami labai abstrakčiai, pavyzdžiui, nurodant tik asmens pavardę arba bendrą sritį, kurioje veikia interesų grupė kaip „susitikimas su sportininkais“ ir panašiai.
Savivaldybių vadovai nelinkę darbotvarkėse nurodyti, kai susitinka su rinkėjais arba dalyvauja šventiniuose renginiuose, bendrauja su žiniasklaida.
TILS savivaldybių vadovams siūlo viešinti savo susitikimus darbotvarkėse savivaldybės puslapyje ir informuoti apie susitikimus su interesų grupėmis: asociacijomis, konfederacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, paramos ir labdaros fondais, registruotais lobistais, kaip ir viešinti susitikimus, kurių metu savivaldybės vadovas gauna pasiūlymų, susijusių su norminių teisės aktų priėmimu, finansavimo prašymu ir panašiai.
Taip pat rekomenduojama darbotvarkėse nurodyti, su kokios organizacijos atstovais susitinkama, kokios jų pareigos, kur ir kada susitikimas vyksta, koks jo tikslas ir tema bei aiškiai įvardinti, kokie klausimai aptariami susitikimo metu.
Darbotvarkes taip pat siūloma skelbti reguliariai bei pateikiant visus buvusius ir jau suplanuotus būsimus kadencijos susitikimus.
„Raginčiau politikus nelaukti įstatymų pakeitimų ir kiekvienai partijai paprasčiausiai susitarti, kad jos atstovai, patekę į Seimą arba savivaldybės tarybą, pradės skelbti susitikimus su verslininkais, nevyriausybinių organizacijų atstovais arba profsąjungomis“, – sakė TILS vadovas.
