Apibendrindamas kolegų iš Briuselio ir Graikijos parengtus pranešimus, organizacijos Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sakė, kad Lietuva teikė detalesnę informaciją apie išlaidas pirmininkavimui.
„Skirtumai nėra dideli, tačiau jei kalbėtumėme apie biudžeto skaidrumą, Lietuva pasirodė geriau tiek besiruošiant pirmininkavimui ES Tarybai, tiek pirmininkavimo metu. Ruošiantis pirmininkavimui Lietuva teikė detalesnę informaciją, nurodė, kur planuojama išleisti pinigus. Graikai tokius duomenis teikė apytiksliai, buvo sudėtingiau suprasti, kaip jie planuoja išlaidas. Pirmininkavimo metu lietuviai taip pat galėjo matyti, kur pinigai keliavo, nesvarbu, ar jie buvo skirti konferencijų salei išnuomoti, ar suvenyrams nupirkti. Graikai tuo tarpu viską teikė bendriau, buvo sudėtinga suprasti, kaip jie leis pinigus“, – BNS sakė S.Muravjovas.
Tačiau TILS vadovas pabrėžė, kad vis dar išlieka daug priemonių, kuriomis valstybė galėtų užtikrinti didesnį atskaitingumą.
„ES pirmininkavimo metu valstybinės išlaidos turėjo būti pateikiamos lygiai taip pat skaidriai, kaip ir išlaidos, kurias valstybė skelbia paprastai. Žinoma, džiugu, kad mes pirmininkavimo metu atskaitingumo prasme nepasirodėme blogiau nei Graikija, tačiau norėtųsi, kad pačioje Lietuvoje būtų keliami aukštesni standartai. Juk galima tokio pobūdžio duomenis skelbti atviru formatu tam, kad kiti žmonės tuos duomenis lengvai surastų ir galėtų jais lengvai naudotis“, – teigė S.Muravjovas.
Taip pat S.Muravjovas sakė, kad būtų sunku lyginti valstybių pasiekimus, sprendžiant pirmininkavimo ES Tarybai metu iškeltus antikorupcinius klausimus. Pasak TILS vadovo, nors Lietuva pirmininkavimo ES Tarybai metu kėlė tris prioritetinius su antikorupcija susijusius klausimus, o Graikija penkis, tai nereiškia, jog Graikija nudirbo geresnį darbą.
„Vertinti konkrečius sprendžiamus antikorupcinius klausimus reikėtų kartu su kitomis trejeto valstybėmis (Graikija ir Airija). Kadangi Graikija buvo paskutinė pirmininkavimo trejeto valstybė, teoriškai ji galėjo pasigirti didesniu sprendžiamų antikorupcijos klausimų skaičiumi. Kai kurie procesai užtrunka ir todėl negalime priskirti visų laimėjimų tik vienai šaliai. Pavyzdžiui, politinių partijų finansavimo klausimu Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu buvo pasiekti reikšmingi kompromisai , o Graikijos prezidentavimo metu jau atsirado konkretesni rezultatai: dotacijų apibrėžimas, skaidrumo taisyklės“, – sakė S.ejus Muravjovas.
Lietuva ES Tarybai pirmininkavo 2013 metais nuo liepos 1 dienos iki gruodžio 31 dienos, Graikija – 2014 metais nuo sausio 1 dienos iki birželio 30 dienos.
