Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 04 29

Trijų dukrų Norvegijoje laikinai netekęs lietuvis: jei būtume įtarę, kad atims vaikus, būtume bėgę iš šalies

Norvegijos Torvikbukto gyvenvietėje gyvenantys sutuoktiniai, lietuvis Robertas Bendikas ir Rusijos pilietė Tatjana Bendikienė, iki šiol negali suvokti to, kas įvyko kovo 8 dieną, kai į namus įsiveržę Norvegijos vaikų teisių gynėjų organizacijos „Barnevarne“ atstovai pareiškė, kad trys jų dukros laikinai paimamos iš šeimos.
Robertas Bendikas su žmona Tatjana ir dukromis
Robertas Bendikas su žmona Tatjana ir dukromis / „Youtube.com“ stop kadras
odnoklasniki.ru/Tatjana Bendikienė.
odnoklasniki.ru/Tatjana Bendikienė.

Gyvenate užsienyje? Savo istorija pasidalinkite ikrauk@15min.lt arba patys publikuokite portale www.ikrauk.lt.

„Tądien buvo mano gimtadienis, o dukrai neleido net pabaigti piešti kiškučio, kurį ji man norėjo padovanoti“, – ašarodamas 15min.lt savo šeimos istoriją pasakoja Norvegijoje su šeima įsikūręs R.Bendikas.

Vaikų teisių gynėjai tris jo dukras – 13 metų Eveliną, 5 metų Emiliją ir 3,5 metų Elizą – šiuo metu apgyvendino laikinosios globos šeimoje, nes tikrieji tėvai esą jas skriaudė.

Papasakojo buvusi draugė

Apie tai, kad mergaitės neva buvo skriaudžiamos vaikų teisių gynėjams papasakojo vyriausiosios Bendikų dukros Evelinos mokyklos direktorė. Pačiai direktorei apie galimą smurtą šeimoje pranešė trylikametė norvegė, Bendikų dukros klasės draugė.

Daugiau informacijos rusų kalba ir VIDEO rasite čia.

„Dvi mergelės nuėjo pas mokyklos direktorę ir viena iš jų pasakė, kad prieš dvejus metus yra mačiusi prievartą Bendikų namuose. Pažodžiui, ji teigė, kad aš, mano žmona ir jos mama – mano uošvė – mušame visas tris mergaites. Tačiau to niekada nėra buvę“, – tvirtina R.Bendikas.

Anot jo, apie tariamą smurtą jo namuose pasakojusi mergaitė anksčiau buvo geriausia jo dukros draugė.

„Tai buvo pirmoji dukros draugė mums atsikėlus gyventi į Norvegiją. Jos artimai bendravo. Ta mergaitė pas mus nuolat ateidavo, mes kartu važiuodavome į kalnus, kiną, į svečius, į baseiną. Mes buvome prie jos taip pripratę, kad juokėmės turį keturias dukras“, – pasakojo R.Bendikas.

Tačiau pernai mergaičių draugystė nutrūko. Bendikų dukra rado kitą draugę, su kuria kartu eidavo pasivaikščioti, lankė šokių būrelį, domėjosi žirgais.

„Santykiai su pirmąja drauge nutrūko, o nuo to viskas ir prasidėjo“, – mano trijų dukrų tėvas.

Vasarį mergaitė nuėjo pas mokyklos direktorę ir papasakojo, kad lietuvio šeimoje mergaitės prieš dvejus metus buvo mušamos.

Paėmė per tėvo gimtadienį

Mokyklos direktorė su tėvais pasikalbėti apie galimą smurtą prieš vaikus nesiteikė. Ji iškart kreipėsi į vaikų teisių apsaugos organizaciją. „Barnevarne“ atstovai netrukus atėjo į Bendikų namus.

„Jie pas mus pabuvo kokias 20 min. ir pasakė matantys, kad mūsų namuose viskas gerai. Apsisuko ir išėjo. Netrukus atėjo dar vieną kartą. Kovo 7 d. apsilankė trečią kartą, o kovo 8 d., kaip tik per mano gimtadienį, atėjo paimti vaikų. Viskas įvyko per dvi savaites – labai greitai“, – prisimena R.Bendikas.

Jei būtume įtarę, kad ketina paimti vaikus, tai mes būtume sėdę į mašiną ir būčiau išvežęs vaikus kuo toliau iš čia.

Jis teigė, kad jei būtų nutuokęs, jog vaikų teisių gynimo organizacijos linksta atimti dukras, būtų nedelsdamas su šeima pabėgęs iš Norvegijos.

„Jei būtume įtarę, kad ketina paimti vaikus, tai mes būtume sėdę į mašiną ir būčiau išvežęs vaikus kuo toliau iš čia. Mes net neįtarėme, kad istorija gali taip pasisukti. Mes apie tokį „Barnevarne“ išgirdome pirmą kartą“, – pripažįsta R.Bendikas.

Lietuvis pripažino, kad vaikų teisių gynimo organizacijos atstovai itin įskaudino visą šeimą, nes vaikus paėmė jo gimimo dieną.

„Aš buvau darbe, bet žmona pasakojo, kad jai pačiai liepė nunešti vaikų daiktus į mašiną. Dukros verkė neapsakomai, klykė, lakstė po kambarį, maldavo leisti bent tėčiui skirtą piešinį pabaigti, bet niekas jų net neklausė. Paskui sužinojome, kad aplink namus sukiojosi ir du civiliais persirengę policininkai, kurie būtų ėmęsi veiksmų, jei kiltų konfliktas“, – skaudžiais išgyvenimais dalijosi R.Bendikas.

Prieš paimant mergaites iš Bendikų namų dar kartą jau policijoje buvo apklaustos dvi vyresniosios lietuvio dukros draugės. Viena jų pareigūnams pakartojo direktorei pasakotą istoriją, o kita pareiškė, kad Bendikų namuose niekada jokio smurto nebuvę.

„Nežinau, kodėl jie patikėjo ta mergaite. Ji pasakojo mačiusi, kad aš neva savo tuomet 1,5 m. dukrai esu sudavęs ranka per veidą, bet tai yra kažkoks absurdas. Kažkas neįmanomo. To tikrai niekada nėra buvę“, – tvirtina vyras.

Teisėjas pareiškė, kad Rytų Europoje visi vaikai mušami

Bendikai po mergaičių paėmimo iškart susirado advokatą ir teismuose siekia atgauti teisę auginti tris savo dukras. Iki šiol jau įvyko du pasiruošimo teismo procesui posėdžiai.

Teisėjas pasakė, kad mes mušėme savo vaikus, nes Rytų Europoje visi juos muša.

„Per paruošiamąjį teismo posėdį teisėjas priėjo tokią išvadą, kuri itin žeidžia. Jis pasakė, kad mes mušėme savo vaikus, nes Rytų Europoje visi juos muša. Jo nuostata buvo tokia. Mes iškart apskundėme tokią nuostatą ir gegužės pabaigoje turėtų būti nagrinėjamas mūsų skundas, bet per tą laiką ir „Barnevarne“ sukūrė kažkokį 140 puslapių ilgio raštą. Neįsivaizduoju, ką jie parašė”, – pasakojo trijų dukrų laikinai netekęs tėvas.

Dabar Bendikų dukros gyvena laikinosios globos šeimoje. Mergaitės perkeltos į kitą mokyklą ir darželį.

„Jos išvežtos labai toli nuo mūsų. Iki šiol savo dukras leista pamatyti du kartus po dvi valandas. Kai buvo vienos iš dukrų gimtadienis mums leido tik penkias minutes su ja pasikalbėti telefonu ir pasveikinti. Mes nežinome jų adreso, negalime palaikyti jokio ryšio be vaikų teisių gynėjų”, – pasakojo R.Bendikas.

Vyras pasakojo, kad padėti spręsti šią situaciją šeima prašė Rusijos ir Lietuvos diplomatinių tarnybų.

„Išsiuntėme dokumentus į Kaliningradą. Į Lietuvos ambasadą taip ir nepavyko prisiskambinti, todėl toliau bendraujame su Rusijos diplomatais“, – teigė jis.

Pagrobė savo vaiką

R.Bendikas pasakojo, kad jų šeima – ne pirmoji Norvegijoje, kurios vaikus „Barnevarne“ atima neturėdama jokių rimtų argumentų.

Pažįstame šeimą, kuri vos neprarado savo keturmečio sūnaus, kai šis visiškai nesuprasdamas norvegų kalbos darželyje linktelėjo auklėtojos paklaustas, ar yra mušamas.

„Man skambino iš šios šeimos. Jie situaciją išsprendė taip: išsikovojo susitikimą su sūnumi praleisti dvi paras ir skubiai pabėgo iš šalies. Taigi jie buvo priversti pagrobti savo vaiką“, – teigė R.Bendikas.

Prieš vykdama gyventi į Norvegiją Bendikų šeima gyveno Kaliningrado srityje. Šios šalies l.e.p. vaikų teisių kontrolierė Margarita Gagina portalui Klops.ru  sakė, kad gyvenant Rusijos teritorijoje Bendikų šeima jokių problemų neturėjo.

„Kai Bendikų šeima gyveno Kaliningrade, ji nebuvo stebima mūsų tarnybos. Ji nebuvo laikoma nelaiminga šeima. Tai, kas nutiko su jais Norvegijoje, pas mus nutikti negalėjo. Bet ten kiti įstatymai. Šiuo metu, kaip to benorėtume, mes negalime jiems padėti, nes ši šeima ne mūsų jurisdikcijoje. Situaciją dabar kontroliuoja Pavelas Astahovas (vaikų teisių Rusijoje ombudsmenas). Mes labai užjaučiame tėvus ir jaudinamės dėl visos šeimos“, – kalbėjo M.Gagina.

Žinote daugiau panašių istorijų? Pasidalinkite jomis ikrauk@15min.lt.

PLAČIAU APIE ŠIĄ ISTORIJĄ SKAITYKITE IR RUSIŠKOJE 15min.lt VERSIJOJE

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?