Trišalė taryba sutarė dėl kai kurių svarbių Darbo kodekso nuostatų, pavyzdžiui, dėl 20 dienų apmokamų atostogų. Kitas svarbus aspektas – suminės darbo laiko apskaitos. Jos laikotarpis turi būti ne daugiau kaip 3 mėnesiai ir per savaitę maksimalus darbo laikas yra 52 valandos, o su papildomu darbu ir viršvalandžiais – 60 valandų. Taip pat sutarta ir dėl Darbo tarybų įmonėse. Tose organizacijose, kur dirba daugiau nei 20 darbuotojų, viena vieta taryboje skiriama profesinės sąjungos nariui.
Negalima daugiau atidėlioti kodekso įsigaliojimo
Jeigu kodekso įsigaliojimas vėl būtų pristabdytas, susilpnėtų pasitikėjimas įstatymų leidyba.
V.Sutkaus teigimu, svarbiausia, kad yra socialinis dialogas ir tolesni Seimo narių veiksmai lems koks yra požiūris į šį procesą. Jis nenorėtų, kad Seime viskas prasidėtų iš naujo, būtų begalinių svarstymų. Seimas per 2 mėnesius turi priimti siūlomas pataisas, nes verslui būtina žinoti, kaip bus reguliuojami darbo santykiai. Be to, įmonės turi pasiruošti naujo kodekso įsigaliojimui, parengti vidinius dokumentus, pertvarkyti informacines sistemas.
„Pamatysime, ko vertas socialinis dialogas. Jeigu vėl viskas bus pradėta svarstyti iš naujo, tai reiškia, kad Seimas savo rankomis bus palaidojęs socialinį dialogą Lietuvoje. Viskas dabar yra Seimo rankose“, – sakė V.Sutkus.
Vienas iš Darbo kodekso projektų rengėjų dr. Justinas Usonis teigia, kad atidėliojimas yra blogas dalykas, nes verslas ruošėsi pokyčiams nuo sausio 1 dienos, bet naujai išrinktas Seimas tai pristabdė. Pasak jo, jeigu kodekso įsigaliojimas vėl būtų pristabdytas, susilpnėtų pasitikėjimas įstatymų leidyba.
Anot Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Danuko Arlausko, politikai turėtų laikytis savo žodžio, todėl, jeigu bus abejojama dėl Trišalės tarybos sutartų nuostatų arba Darbo kodekso įsigaliojimą vėl atidės, darbdavių organizacijos žada paskleisti negerą žinią pasauliui.
Nesutarė dėl streikų ir mokymosi atostogų
Trišalė taryba taip pat yra nesutarusi dėl kai kurių dalykų, pavyzdžiui, streikų. Anot V.Sutkaus, profsąjungos norėtų, kad būtų palengvinta streikų paskelbimo tvarka, o darbdaviai nesutarė, kas turi atlyginti žalą įmonei streiko metu.
„Streikas turėtų būti kaip kraštutinė priemonė ir tai turi būti pamatuota. Streikas gali pakenkti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams“, – sakė V.Sutkus.
D.Arlauskas kalbėjo, kad nepavyko sutarti dar ir dėl mokymosi atostogų: darbdaviai siekė, kad būtų apmokamos tik tos atostogos, dėl kurių darbuotojas mokosi tobulindamas savo dirbamo darbo įgūdžius. Profsąjungos norėjo, kad būtų apmokamos visos mokymosi atostogos.
Anot V.Sutkaus, prie nesutartų dalykų gali būti grįžtama vėliau, jei bus poreikis. Dabar svarbiausia – stebėti kas pasikeis įsigaliojus naujam kodeksui su siūlomomis pataisomis ir diskutuoti dėl tolesnių pokyčių.
„Jeigu bus problemų, bus grįžtama į Trišalę tarybą ir vėl svarstoma. Tai, kas svarstoma taryboje, neiškart turi būti ir įstatymas. Nesutarti dalykai liks nenagrinėti Seime tol, kol nebus sutarta Trišalėje taryboje“, – aiškino V.Sutkus.
D.Arlauskas teigia, kad dabar neužtektų laiko svarstyti nesutartus dalykus, tačiau prie jų gali būt grįžtama vėliau.
Naujasis Darbo kodeksas turėjo įsigalioti nuo 2017 m. sausio 1 d., tačiau naujos kadencijos Seimas tai atidėjo pusmečiui – iki liepos 1 d.
