Pradedami tyrimai, kaip homoseksualų šeimose jaučiasi vaikai
„Mąstant apie tai, kokia šeima geriausiai atitinka vaiko interesus, niekam nekyla abejonių, kad tai dviejų tėvų šeima, kadangi vaikas gauna dviejų tėvų išteklius, dėl kurių užtikrintas aukštesnis jo pragyvenimo lygis, kokybiškesnis švietimas ir pan.
Pagaliau tėvai tapatinasi su vaiku, gali dėl jo aukotis. Taigi nuo 1994 m. sociologijos moksle tapo konstanta nuostata, kad vaikui geriausia yra augti santuoką sudariusių biologinių tėvų šeimoje.
Tačiau šeimos era pasibaigė. Dabar šeima ir santuoka kelia didelių socialinių ir politinių abejonių, socialinėje sferoje vyksta karas tarp skirtingų nuomonių ir pradėjo įsitvirtinti nuostata, kad dviejų priešingos lyties tėvų auginami vaikai niekuo nesiskiria nuo vaikų, kurie išauginti vieno iš tėvų ar vienos lyties žmonių“, – aiškino mokslininkas Seime vykusioje konferencijoje „Šeimos instituto reguliavimo perspektyvos Lietuvoje: sociologiniai ir teisiniai aspektai“.
Ji tikrai neturi neplanuotų vaikų, jeigu jie siekia turėti vaikų, tikrai jų nori. Todėl jie turi turėti daugiau pinigų, kadangi jų reikia pagalbiniam apvaisinimui ar įvaikinimui.
Pranešėjas teigė, kad bendras mokslininkų sutarimas, kad nėra skirtumo tarp vaikų, išaugusių skirtingos sudėties šeimose, yra politinis, o ne mokslinis, kadangi pakankamai mokslinių duomenų šiuo klausimu nėra. Tai esą panašu į klimato kaitos diskusijas, kai dauguma sutaria, kad ji egzistuoja. Kita vertus, klimato kaita yra pakankamai gerai ištyrinėta, tuo tarpu homoseksualų šeimos – ne, tėra visai ne daug studijų šiuo klausimu. Beje, dažniausiai vaikų nori ne du vyriškiai, o dvi moterys, todėl tai nedaro labai opaus klausimo, ar vaikas gali išgyventi visai be mamos.
Du priešingi sociologiniai tyrimai
„Argumentams, kodėl galima tikėtis, kad tos pačios lyties tėvai gali net geriau išauginti vaiką nei mama ir tėtis, pasitelkiama nuostata, kad šie žmonės tikrai neturi neplanuotų vaikų, jeigu jie siekia turėti vaikų, tikrai jų nori. Todėl jie turi turėti daugiau pinigų, kadangi jų reikia pagalbiniam apvaisinimui ar įvaikinimui. Ir iš tiesų, studijos rodo, kad tokios poros uždirba du kartus daugiau nei normalios šeimos.
Tačiau buvo tiriamos tik tos lesbiečių šeimos, kurias sudarė baltaodės, turtingos, išsilavinusios moterys. Jos išaugino 78 vaikus, kurie šiuo metu turi daugiausiai įtakos šiuolaikinei Amerikos visuomenei. Tačiau tokie duomenys tendencingi, nes ši grupė neatstovauja visos visuomenės, visos lesbiečių vaikų imties“, – pasakojo M.Regnerusas.
Pasak mokslininko realybė tokia, kad lesbiečių ūkiai nėra tik iš turtingų, išsilavinusių narių. Jis pats apklausė 15 tūkst. jaunuolių. 248 iš jų teigiamai atsakė į klausimą, ar jų tėvai turėjo romantinių santykių su tos pačios lyties atstovais.
Viename žurnale jis paskelbė šio tyrimo duomenis, pagal kuriuos tos pačios lyties asmenų šeimoje išaugusiems vaikams sunkiau sekėsi 40-yje sričių, lyginant su išaugusiais kituose namų ūkiuose. Jie dažniau neturėjo darbo, dažniau turėjo neigiamų jausmų apie savo šeimą, dažniau lankėsi pas psichologą, sirgo depresija, daugiau rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus. Šis jo tyrimas mokslo pasaulyje sukėlė didžiulį triukšmą ir buvo vertinamas prieštaringai.
Mane kaltino, kad aš įtraukiau šeimas, kuriose santykiai nebuvo stabilūs, bet iš tiesų mano apklaustieji augo šeimose, kuriose vienas iš tėvų biologinis tėvas, o kitas – tos pačios lyties jo partneris.
„Šis mano tyrimas kvestionavo nuostatą, kad nėra skirtumo, kokioje šeimoje auga vaikai, tačiau jis nebuvo priimtas. Mane kaltino, kad aš įtraukiau šeimas, kuriose santykiai nebuvo stabilūs, bet iš tiesų mano apklaustieji augo šeimose, kuriose vienas iš tėvų biologinis tėvas, o kitas – tos pačios lyties jo partneris.
Tokios šeimos, sukurtos sugriuvus įprastai šeimai, ir yra dažniausia realybė, o ne tos, anksčiau tirtos turtingosios šeimos. Beje, net gražiojoje studijoje, kurioje buvo tiriamos turtingos lesbiečių šeimos, nurodyta, kad net 56 sąjungos iširo iki vaikams sukako septyniolika metų. Vis dėlto dažniau skyla tos paties lyties santuokos“, – tikino mokslininkas.
Mokslininkas: bet kokia kaina išsaugoti biologinę šeimą
Pasak M.Regneruso, 2015 m. pasirodė dar viena didelė studija šiuo klausimu. Vienas mokslininkas, pasinaudodamas nacionalinės sveikatos informacijos sistemos duomenimis, ištyrė, kad 17 proc. atvejų vaikai, išaugę tos pačios lyties šeimose, susiduria su emocinėmis problemomis, lyginant su 7 proc. iš normalių šeimų kilusių vaikų, taip pat jie turi mokymosi ir kitų su sugebėjimais susijusių problemų.
„Buvo iškeltas klausimas – kodėl: gal tokia šeima stigmatizuojama, gal tėvai perduoda savo problemas vaikams, gal trūksta biologinio ryšio. Paskutinis veiksnys, ko gera, svarbiausias. Manoma, kad vaikui labai svarbu turėti tėtę ir mamą. Lesbiečių šeimose vaikui sunku suprasti, kuri mama yra tikroji, o tokios problemos nekyla skirtingų lyčių šeimose.
Taigi tyrėjai padarė išvadą, kad vaikui nieko nėra geriau kaip gyventi su biologiniais tėvais. Aišku, tai nėra sėkmės garantija, bet visgi kraujo ryšys svarbus, tai padeda vaikui geriau gyvuoti. Negaliu garantuoti, kad vaiko tėvai visada bus laimingi, bet galiu pasakyti, kad įprastoje šeimoje, kurioje yra šiek tiek įtampos ir šiek tiek laimės, tinkama terpė vaikui.
Niekas netrukdo žmonėms vieni kitus mylėti, bet reikia užduoti klausimą – kas geriausia vaikams. O vaikai nori stabilios tėčio ir mamos meilės. Todėl tėvų santuoka, biologinis tėvų ir vaiko ryšys svarbiausi vaikui, net kai jis išauga. Deja, vis rečiau sutinkame santuokinių šeimų. Kai kurie lyderiai mano, kad galima išgyventi be stabilių šeimų, kad stabilumą visuomenėje galima pasiekti kitomis priemonėmis, bet tai kultūrinis žaidimas, kurio kaina labai didelė. Mamos ir tėčio meilės, tėvų apsaugos ką nėra lengva pakeisti kuo nors kitu. Net įvaikinimas – nuolaidos, kurias turime leisti, kai nėra idealo, bet neturėtume to skatinti“, – išsakė pranešėjas.
