Žurnalistai klaidingai interpretavo paaiškinimus
„JAV Raudonasis Kryžius: skiepyti žmonės negali priduoti kraujo, nes vakcina visiškai sunaikina jų natūralius antikūnus“, – skelbia viena „Facebook“ vartotoja greta trumpo vaizdo įrašo.
25 sekundžių trukmės įrašas yra televizijos žinių laidos ištrauka. Sent Lujiso (Misurio valstija) televizijos KMOV4 laidos vedėja Samantha Jones skelbia, esą Raudonasis Kryžius sako, jog pasiskiepijusieji negali paaukoti imuninės (dar vadinamos persirgusiojo arba pasveikusiojo) kraujo plazmos, kad padėtų ligoninėse gulintiems COVID-19 pacientams. Ši plazma esą nebus efektyvi, nes vakcina tariamai nuslopina natūralius antikūnus.
Tą patį vaizdo įrašą savo paskyrose paskelbė ne vienas įvairių socialinių tinklų vartotojas (čia, čia, čia). Buvo ir kitokų, bet analogišką informaciją skelbiančių įrašų (čia, čia, čia, čia, čia).
Kai kuriuose įrašuose (čia, čia) buvo pacituotas autentiškas Amerikos Raudonojo Kryžiaus pranešimas iš jų tinklalapio, kad žmonės, paskiepyti nuo COVID-19, negali paaukoti imuninės kraujo plazmos.
Televizijos stotis agentūrai AFP nurodė, kad internete pasirodė netiksli informacija, – ji esą atsirado iš to, kad žurnalistai klaidingai interpretavo Amerikos Raudonojo Kryžiaus pranešimą.
Nerenka tik imuninės plazmos
Socialinių tinklų vartotojai klaidingas išvadas padarė greičiausiai remdamiesi ir Raudonojo Kryžiaus įspėjimais. Šios organizacijos tinklalapyje rašoma, kad Maisto ir vaistų administracija (FDA) leidžia imti imuninės plazmą tiek po persirgimo liga, tiek po skiepo, jei joje yra pakankamai antikūnų.
Tačiau Raudonasis Kryžius išties neberenka vadinamosios imuninės plazmos iš pasiskiepijusių žmonių: „To reikia siekiant užtikrinti, kad iš donorų būtų gauta pakankamai antikūnų, tiesiogiai susijusių su imuniniu atsaku į COVID-19, o ne vakcina, nes po infekcijos ir vakcinavimo susidaręs antikūnų kiekis skirtingas.“
FDA agentūrai „Reuters“ paaiškino, kad kol kas nėra duomenų, ar paskiepytų ir antikūnų turinčių žmonių kraujo plazma gali būti veiksminga gydant sergančiuosius COVID-19.
Tiesa, kaip „Reuters“ sakė Raudonojo Kryžiaus medicinos direktorė dr. Baia Laski, organizacija tikrina visą paaukotą kraują bei jo komponentus. O jei pasiskiepijusio žmogaus kraujo plazmoje randama pakankamai antikūnų, ji gali būti naudojama kaip imuninė plazma.
Dar vienas reikalavimas pasiskiepijusiam donorui – ne tik būti sveikam ir nejausti jokių simptomų, bet ir žinoti, kurio gamintojo vakcina jam buvo suleista. Nežinantieji prieš aukodami kraują turėtų palaukti porą savaičių, agentūrai „Reuters“ pažymėjo Amerikos Raudonojo Kryžiaus atstovė spaudai Jessica Merrill.
Raudonasis Kryžius paneigė ir socialiniuose tinkluose platinamą informaciją. Anot dr. B.Lasky, teiginiai, kad nebus priimama imuninė plazma, nes vakcinos sunaikina antikūnus, todėl ši plazma tampa neefektyvi gydant COVID-19 sergančius pacientus, yra klaidinantys.
Imuninę plazmą iš pasiskiepijusių žmonių dar kovo pabaigoje nustota imti dėl sumažėjusio jos poreikio, ne dėl to, kad vakcinos sunaikina natūralius antikūnus. Kaip dienraščiui „USA Today“ sakė mikrobiologas, imunologas Matthew Friemanas, nėra nustatyta, kad vakcinos sunaikintų sergant infekcija susidariusius antikūnus.
Tinka įvairiems pacientams gydyti
Plazma yra vienas iš kraujo komponentų, kuriuos galima paaukoti. Tai yra skystoji kraujo dalis, sudaranti 55 proc. jo tūrio. Gelsvai žalsva plazma perneša biologiškai aktyvias medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, lemia organizme cirkuliuojančio skysčio tūrio pastovumą, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą.
Šis kraujo komponentas naudojamas gydyti kepenų ligas, po sunkių traumų (pavyzdžiui, nudegimų) ar operacijų, esant kraujavimui, susidarant kraujo krešuliams, patyrus šoką. Taip pat – sergantiems COVID-19 pacientams paskatinti organizmo kovą su virusu.
Imuninė plazma gaunama iš žmonių, kurie persirgo COVID-19 ar kita infekcija, joje paprastai būna nemažai specifinių antikūnų. Tokia pati gali būti ir pasiskiepijusiųjų nuo šios ligos plazma. Būtent tokia – imunine – plazma buvo gydomi Ebolos, paukščių (H5N1) arba kiaulių (H1N1) gripų virusais.
Skiepai donorystei – ne kliūtis
Ligoninės ir kraujo centrai kaip tik šiomis dienomis šaukiasi pagalbos – visoje Lietuvoje trūksta kraujo. Priimamas ir persirgusiųjų COVID-19, ir pasiskiepijusiųjų nuo šios ar kitų ligų kraujas.
Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas portalui 15min patvirtino: mitas, kad pasiskiepijus nuo COVID-19 negalima duoti kraujo: „Nėra kokių nors patvirtintų mokslinių duomenų, mes tiesiog po kraujo donorystės rekomenduojame vakcinuotis kitą dieną.“
Tą pačią dieną iškart po vakcinacijos imti kraują vengiama, kad būtų išvengta dviejų, nors ir lengvų, intervencijų.
Kadangi vakcinose nuo COVID-19 nėra aktyvaus viruso, atidėti donorystės po šio skiepo nereikia, jeigu asmuo yra sveikas, teigiama NKC tinklalapyje. Jei po pasiskiepijimo pasireiškia šalutinių reakcijų (karščiavimas, dūrio vietos paraudimas, patinimas, sutrikdantis rankos funkcijas – uždegimo požymiai), rekomenduojama susilaikyti nuo donorystės, kol šie simptomai išnyks.
Santariškių kraujo centro teigimu, tik pasiskiepijus vakcinomis su susilpnintais virusais arba bakterijomis kraujo donorystė atidedama 4 savaitėms. Pasiskiepijus nuo hepatito A ar hepatito B, donorystė atidedama savaitei. Po kitų vakcinų, jei asmuo sveikas ir nėra klinikinių požymių, atidėjimas nereikalingas.
Kraujo gali duoti ir persirgusieji COVID-19 – praėjus 14 dienų po patvirtinto pasveikimo. „Persirgusieji laukiami visuose mūsų skyriuose, – teigė D.Gutauskas. – Mes esame labai dėkingi, jeigu jie ateina ir padovanoja imuninės plazmos.
Mes nerenkame plazmos atskirai, kaip tai daro Santaros klinikos, renkame visos apimties kraują ir iš jo išskiriame kraujo komponentus, tarp jų ir imuninę plazmą, kurią tiekiame ligoninėms, kai mūsų to paprašo, COVID-19 pacientams gydyti.“
Tiesa, anot pašnekovo, dabar imuninės plazmos panaudojimas nėra toks platus ir reikšmingas, kaip buvo manoma iš pradžių.
Griežtesni ribojimai taikomi ne po COVID-19 ar skiepo nuo šios ligos, bet kai kuriais kitais atvejais. Kraujo donorais negali tapti nepilnamečiai arba antibiotikus vartojantys asmenys, moterys nėštumo ir menstruacijų metu, sirgusieji kraujo liga, paauglystėje ar vėliau dėl nesaugių lytinių santykių, narkotikų vartojimo per kraują užsikrėtusieji gelta.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.