Tuo tarpu Pekinas įspėjo, jog tai yra neteisingas būdas spręsti prekybos ginčą.
Taigi dviejų didžiausių pasaulio ūkių jau nustatytos prekybos kliūtys jau apima beveik visą jų metinę prekybą prekėmis, kurios vertė siekia 660 mlrd. JAV dolerių.
Naujieji 10 proc. importo muitai įsigalios rugsėjo 1 dieną. O anksčiau šiais metais Vašingtonas įvedė 25 proc. importo muitus 250 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms.
D.Trumpas taip pat pareiškė, jog naujieji muitai ateityje galėtų būti dar padidinti.
„10 proc. ... galios trumpą laiką, o po to visada galėsiu padaryti kur kas daugiau arba galėsiu padaryti mažiau. Tai priklausys nuo to, kas bus su [prekybos] susitarimu“, – pareiškė D.Trumpas Baltuosiuose rūmuose ir pridūrė, jog „padidinti muitai galiausiai gali gerokai viršyti 25 proc.“.
Tiesiogines derybas Šanchajuje šią savaitę atnaujinę JAV ir Kinijos prekybos derybininkai sutarė vėl susitikti Vašingtone rugsėjo pradžioje, o tai reiškia, jog naujasis derybų ratas įvyks netrukus po to, kai įsigalios naujieji muitai.
„Muitų įvedimas tikrai nėra konstruktyvus būdas spręsti nesutarimus dėl ekonomikos ir prekybos. Tai nėra teisingas būdas“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi.
Kinija dar nepaskelbė, ar imsis atsakomųjų priemonių ir kokių.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais sklandė kalbos, jog Pekinas galėtų apriboti JAV technologijų pramonei būtinų retųjų žemių metalų eksportą. Taip pat kalbama, jog Kinijos vyriausybė rengia „nepatikimų“ bendrovių „juodąjį“ sąrašą, į kurį galėtų būti įtraukta ir nemažai JAV bendrovių.
Apie naujuosius muitus tviteryje paskelbęs D.Trumpas parašė, jog Pekinas sutiko „iš Jungtinių Valstijų pirkti didelius žemės ūkio produktų kiekius, bet to nedaro“.
„Be to, mano draugas prezidentas Xi [Jinpingas] pasakė, kad Jungtinėms Valstijoms nebepardavinės fentanilio, tačiau tai taip ir nebuvo padaryta ir toliau miršta daug amerikiečių!“ – parašė D. Trumpas, turėjęs omenyje stiprų opioidą, kuris greitai sukelia psichologinę ir fizinę priklausomybę.
JAV prekybos santykiuose su Kinija jau daugiau kaip metus vyrauja didelė įtampa. Šalių pradėtos derybos dėl prekybos susitarimo gegužę iš esmės žlugo, tačiau birželio pabaigoje Japonijoje susitikę dviejų šalių prezidentai sutarė jas atnaujinti.
„Pagrindinė priežastis yra ta, jog, kinams nedarant didesnio spaudimo, derybos aiškiai niekur nenuves“, – pažymėjo Amerikos verslo instituto mokslininkas Derekas M.Scissorsas.
„Žinoma, dabar jie [Pekinas] gali blogai į tai reaguoti ir derybos gali visiškai nutrūkti. Tai pamatuota rizika“, – pareiškė jis naujienų agentūrai AFP.
„Nekelia jokio nerimo“
Kai muitai buvo įvedami anksčiau, JAV pareigūnai stengėsi užtikrinti, kad jie nebūtų taikomi populiarioms vartojimo prekėms.
Tačiau naujieji muitai, kurie bus įvesti prieš pat šventinį apsipirkimo sezoną, bus taikomi daugybei Kinijoje pagamintų kasdienio vartojimo prekių ir buitinei elektronikai, įskaitant mobiliuosius telefonus, vaikiškus vežimėlius, higieninius tamponus, laikrodžius ir žaislus.
D.Trumpas nuolat klaidingai tvirtina, jog muitus moka Kinija. Tačiau Kongreso demokratai ir verslo grupės aiškina, jog šiomis priemonėmis yra apmokestinami eiliniai vartotojai, nes jiems tenka brangiau mokėti už buities prekes.
D.Trumpui paskelbus apie naujuosius muitus, pagrindiniai Volstryto akcijų indeksai ėmė smukti, o bene labiausiai atpigo mažmenininkų akcijos.
Tačiau akcijų indeksų nuosmukis JAV prezidentui nepadarė įspūdžio.
„Man tai nekelia jokio nerimo, – pareiškė jis reporteriams. – Buvau tai numatęs.“
Vašingtonas Kiniją kaltina JAV technologijų vagystėmis ir nesąžiningu gamybos subsidijavimu.
Tačiau ekonomistai sako, jog prekybos karas vis labiau pakerta viso pasaulio gamybos sektorių ir temdo verslo nuotaikas, o tai kelia grėsmę pasaulio ekonomikai, kurios augimas jau ėmė lėtėti.
