„Suprantamas partijos bičiulių nusivylimas rinkimų rezultatais, tačiau koalicija su „valstiečiais“ mums sudarė, kad ir nelabai lengvas, bet vis tik sąlygas toliau įgyvendinti socialinio teisingumo tikslus, kurie mūsų iniciatyva numatyti Vyriausybės programoje, ir išsaugoti kairiojo centro politinį dominavimą prieš dešiniąsias partijas“, – rašoma jų atvirame laiške partiečiams.
Kartu jie sako, kad partijoje iškėlus diskusiją dėl buvimo koalicijoje „vyrauja emocijomis pagrįstas nuomonės išsakymas be konkrečių argumentų“ ir neanalizuojama, kaip „pasirinktas radikalus sprendimas atsilieps politinei situacijai Lietuvoje, kokia bus tolimesnė mūsų partijos veiklos vizija ir strategija“.
Pasak politikų, socialdemokratai sudarydami koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga įsipareigojo Lietuvai ir turi būti atsakingi, kad savo neapgalvotais veiksmais nesukeltų politinio, ekonominio ir socialinio nestabilumo.
Bendradarbiavimas su „valstiečiais“ vyksta ne visuomet sklandžiai, tačiau turime aiškiai pažymėti, kad viešojoje erdvėje keliami konfliktai su mūsų partneriais neatspindi bendravimo ir bendradarbiavimo tikrovės.
Taip pat trys socialdemokratai tvirtina, kad socialdemokratų partija dirbdama opozicijoje neturėtų jokių privalumų – nebūtų opozicijos lyderė ir „privalėtų tenkintis trečiaeilėmis rolėmis“.
„Tie iš mūsų, kurie dirbome kitose daugiapartinėse koalicijoje, galime patvirtinti, kad niekuomet darbas koalicijoje nėra lengvas. Bendradarbiavimas su „valstiečiais“ vyksta ne visuomet sklandžiai, tačiau turime aiškiai pažymėti, kad viešojoje erdvėje keliami konfliktai su mūsų partneriais neatspindi bendravimo ir bendradarbiavimo tikrovės“, – sakoma laiške.
Kartu jie sako, kad „ilgametį partijos ir rinkėjų pasitikėjimą įgijusius socialdemokratus žeidžia samprotavimai, kad norą likti koalicijoje inspiruoja tik asmeniniai išskaičiavimai“.
„Norą likti koalicijoje ar iš jos išeiti gali lemti ne tik postų turėjimas, bet ir jų neturėjimas. Galbūt tik sutapimas, kad labiausiai nori išeiti tie, kurių ambicijos šiuo metu nėra įvertintos. Taigi siekiant objektyvumo, turi būti matomos abi medalio pusės“, – pažymi buvę vadovai.
Seimo narys ekspremjeras G.Kirkilas LSDP vadovavo 2007–2009 metais, buvusio Ministrų kabineto vadovas parlamentaras A.Butkevičius – 2009–2017 metais. Buvęs Seimo pirmininkas Č.Juršėnas, šiuo metu esantis „valstiečio“ Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio visuomeniniu patarėju, iki susijungimo su socialdemokratais yra buvęs Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) vadovu.
Mažesnioji koalicijos partnerė LSDP klausimą dėl tolesnio darbo koalicijoje su „valstiečiais“ iškėlė, kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasirašė susitarimą su opoziciniais konservatoriais dėl urėdijų reformos. Šiuo klausimu yra paprašyta savo poziciją pateikti partijos skyrius, nuomonę jau išsakė 12 skyrių: 9 pasisakė už pasitraukimą, ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamas Jonavos skyrius – už likimą koalicijoje, du siūlo peržiūrėti koalicinę sutartį. Seimo socialdemokratų frakcijos narių dauguma pasisako už darbą koalicijoje.
Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas partijos sprendimą dėl koalicijos žada po rugsėjo 20-osios, kai savo nuomonę išsakys LSDP skyriai. Sprendimą dėl socialdemokratų ateities priims partijos taryba.
„Valstiečių“ frakcija Seime turi 56 atstovus, socialdemokratų gretose dirba 19 parlamentarų. Socialdemokratai yra delegavę ūkio, užsienio reikalų ir teisingumo ministrus. Ūkio ministras M.Sinkevičius ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pastaruoju metu yra pareiškę, kad socdemai neturėtų trauktis iš koalicijos.
