Nuo senelio per tėvą iki anūko
„Pati pradžia? Tai šeimos verslas. Senelis dirbo Kauno paminklų bazėje, tada ir tėtis perėmė, čia pradėjo gamybą, pastatė visus pastatus. Nuo pat vaikystės augdamas visa tai mačiau, buvo įdomu. Dabar išvažiavęs į užsienį, matydamas akmens gaminius negaliu praeiti ir nepasižiūrėti, kokia kokybė, kaip darbas atliktas ir t.t.“, – paprašytas papasakoti apie savo verslo pradžią šypsosi Kaišiadorių rajono Lašinių kaime įsikūrusios bendrovės „Marmurinis liūtas“ vadovas Rokas Pševoluckas.
Jis pats paminklų gamybos nesiima, Rokui artimesni su vidaus apdaila susiję darbai: „Gaminame stalviršius, židinius, palanges, grindų apdailą, baseinų apdailą. Iš akmens labai daug ką galima pagaminti, didelės galimybės, daug kur gali panaudoti. Dabar dažnai naudojama vonios kambario interjerui – dušų padėklai daromi.“
Roko svajonė – išplėsti savo verslą ir daugiau gaminių eksportuoti į užsienio šalis. Kol kas dar tokios patirties įmonė turi nedaug, bet jau yra gaminius siuntusi į Skandinaviją.
„Lietuvoje natūraliam akmeniui rinka mažoka, o konkurencija pakankamai didelė“, – priežastį, kodėl ieško užsienio rinkų, nurodė R.Pševoluckas.
Pats akmuo dažniausiai atkeliauja iš kitų šalių, nors šiek tiek naudojama ir lietuviško. Vis dėlto daugiausia jo atsivežama iš Italijos, Afrikos šalių, Brazilijos. Pastarojoje kasamas kvarcitas yra labai kietas, todėl puikiai tinka stalviršiams.
Kaip pasakojo Rokas, kitaip nei granitas, ant kurio išliejus aliejaus keičiasi jo spalva, kvarcitas yra tokiam poveikiui itin atsparus. Brazilijoje kasami blokai, iš jų pjaunamos plokštės, kurios ir importuojamos į Lietuvą.
Klausiamas apie gaminių kainas, Rokas teigė, kad jos labai priklauso nuo naudojamų medžiagų. Todėl stalviršis gali kainuoti ir 300, ir 600 eurų. Juk iš Brazilijos atkeliaujantis akmuo bet kuriuo atveju bus brangesnis, nei iš artimesnių šalių vežamas. Įmonės vadovas pats labai dažnai važiuoja į kitas šalis, ieško tiekėjų, atsirenka medžiagas.
O kaip juos suranda klientai? Anot Roko, geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas. Esą jeigu vienam žmogui pagaminsi tinkamai, jis papasakos draugams, tie rekomenduos dar kitiems. Ir taip klientų ratas plėsis.
Verslas uošvių namuose
Kaišiadoryse esančios žvejybos reikmenų savininkas Vilius Putnikas ir jo pagalbininkas Julius Mališauskas juokiasi klausiami, ar turi kokių nelabai legalių priemonių pagauti daug žuvies. Jie tvirtina esantys gamtos mylėtojai, tad net meškerėmis pagautas žuvis vėl paleidžia į laisvę. Todėl apie jokias netinkamas priemones net kalbos negali būti.
Parduotuvė nedideliame mieste įkurta individualiame name. Kaip sako Vilius, tai jo uošvių namas, kurį tereikėjo sutvarkyti ir pritaikyti patalpas prekybai. O ir pavadinimas nėra įmantrus, tiesiog „Pas Vilių“. Čia galima įsigyti viską, ko prireiks žvejybai – nuo reikmenų iki drabužių. O žiemą, prieš šventes, vyrai pardavinėjo ir fejerverkus – kaip patys šypsosi, tokia sezono realybė.
„Hobis virto verslu. Pats daug žvejoju, dalyvauju žvejybos čempionatuose, pasaulio čempionatuose atstovauju Lietuvos rinktinei. Tad tai ir hobis, ir nusprendžiau sukurti verslą, susijusį su žvejyba. Turime išsinuomoję ežerą, kas norės, galės karpius gaudyti. Planą turime žvejybos varžybas organizuoti. Idėjų daug“, – pasakojo V.Putnikas.
Jis pats žvejoja nuo vaikystės, nuo 6-erių, o verslą sukūrė tik 2018-ųjų gegužę. Iki tol Vilius dirbo staliumi, bet atėjo momentas, kai sugalvojo imtis kažko savo. Tad Kaišiadoryse įsteigė žvejų klubą, išsinuomojo rajone esantį Kiemelių ežerą, kurį šiuo metu mėgina sutvarkyti, įžuvinti, kad kitąmet galima būtų leisti limituotai žvejoti – žvejys privalės laikytis principo „pagavai – paleisk“.
„Kad žmonės atvažiuotų pažvejoti, pajustų malonumą, galėtų pagauti žuvį ir ją paleisti. Mes leidžiame į ežerą ne mažas, o dideles žuvis, tad žvejas galės pajusti tą kovą su dideliu karpiu. Geros emocijos, gerai praleistas laikas. Statysime ir kameras, kad ir naktį, ir dieną filmuotų, patys važiuojame, žiūrime“, – kaip bus galima naudotis ežeru ir kaip jį saugos nuo vagišių, pasakojo Vilius.
Parduotuvėje žvejai ras viską, ko gali prireikti žvejyboje. Anot V.Putniko, Kaišiadoryse tikrai yra nemažai žvejų, o ir iš kitų miestų atvažiuoja pasitarti dėl karpių žvejybos, nes būtent pastarąją Vilius itin gerai išmano. „Tuose ežeruose, kur dalyvauju varžybose, žinau – kur, kaip ir su kuo gaudyti. Žmonės atvažiuoja pasikonsultuoti, kokiais masalais gaudyti ir pan., tai aš sudarinėju pašarinę programą jiems. Kol kas kiek buvo išvykę žvejoti, visi patenkinti laimikiais“, – pasakojo Vilius.
Jo paties pasiektas rekordas Lietuvos čempionatuose – apie 700 kg žuvies per tris paras.
Jam padedantis Julius – irgi žvejys, Viliaus vadovaujamo klubo viceprezidentas, su kuriuo kartu organizuoja renginius, dirba ir parduotuvėje. Jis pasakoja, kad kartu su Viliumi jau yra surengę Kaišiadorių rajone vaikų varžybas, jose dalyvavo apie 60 jaunųjų žvejų. Vyrai tikisi, kad tai taps kasmetine tradicija. Žiemą, jeigu ledas pakankamai sutvirtės, galvojama apie šeimos varžybas, kur veiklos netrūktų ne tik žvejybą mėgstantiems, bet ir jų šeimų nariams.
O verslo pradžia nebloga, lūkesčius pateisino, tikina V.Putnikas, neslėpdamas, kad konkurencijos netrūksta – vien Kaišiadoryse žvejybos reikmenų parduotuvių yra keturios. Tačiau stengdamiesi įtikti pirkėjams šios parduotuvės darbuotojai gali reikiamų prekių užsakyti, kiekvienam surasti geriausią variantą. Ir, sako, tai veikia.
Išgraviruos ar lazeriu išpjaus
Dar viena šeima, sukūrusi savo verslą Kaišiadoryse, yra Vitalijus ir Inga Gadlijauskai, kurių įmonė „Ingvera“ užsiima įvairiais darbais. Šios šeimos verslo pradžia – darbas turint individualios veiklos pažymėjimus ir tai buvo graviravimas rankomis ant stiklo. Po metų jie nusprendė kurti įmonę, o dar po metų, pasinaudoję Kaišiadorių savivaldybės parama, veiklą išplėtė ir ėmėsi teikti pjaustymo lazeriu paslaugas. O dar ir patalpas šventei jie gali papuošti.
Gadlijauskų gaminiai įvairūs. Štai prieš Kalėdas populiariausi buvo kalėdiniai žaislai su vardais, palinkėjimais (pernai kaišiadoriškiai prieš šventes jų pagamino apie 3 tūkst.), verslas užsakinėja ir informacines lenteles, gaminami pakabukai raktams, papuošalų detalės.
Vitalijus – kompiuterių specialistas, jo žmona Inga – dizainerė. Būtent ji ir kuria gaminių dizainą, galvoja naujus gaminius, užrašus ant jų.
Gadlijauskai buvo pirmieji Kaišiadoryse, kurie ėmėsi graviravimo paslaugų. „Kurdami galvojome, ko dar nėra pas mus. Taip ir radome šitą nišą“, – teigė Vitalijus. „Dabar jau visa Lietuva prekiauja mūsų gaminiais“, – vyrą papildo Inga.
Iš pradžių didmenininkų, kurie jų gaminius paskleistų visoje Lietuvoje, teko ieškotis paties. Internetu, gyvai susirado, prikalbino, o dabar kiti jau ir patys juos susiranda per interneto svetainę, socialinius tinklus. Tiesa, tam, kad pasidarytų matomi, kaišiadoriškiams prireikė apie poros metų.
Lazerį, kuris tuo metu, kai lankėmės įmonėje, pjaustė 2019-ųjų simbolį – paršelį, pora įsigijo tik pernai gegužę, bet klientų, kurie pateikia užsakymų nuolat, jau priskaičiuoja apie 50. Dauguma gaminių – iš plastiko, taip pat iš medienos.
„Dažniausia dirbame patys, vienas papildomas darbuotojas pradės dirbti sausį, dar ieškome ir kitų. Pagal tai, kokios dabar mūsų darbų apimtys, darbuotojų dar reikėtų“, – pasakojo Gadlijauskai.
Iki savo verslo abu kaišiadoriškiai turėjo darbus. Vyras dirbo su kompiuteriais (ir dabar dar tuo užsiima, bet vis mažiau), žmona dirbo konditerijos įmonėje, nors ir buvo baigusi dizaino mokslus. Bet noras kurti kažką savo nugalėjo ir abu tvirtina esą patenkinti tuo, ką turi.
