Ko reikia, kad pandemijos paveikta ekonomika atsigautų? Apie tai penktadienį diskutavo TS-LKD sąrašo lyderė bei Seimo audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, TS-LKD pirmininko ir Seimo ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, programos ruošimo grupės vadovė ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Jurgita Šiugždinienė.
Savo siūlymus pateikė ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) atstovai: partijos pirmininkė ir frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas. Diskusijoje taip pat dalyvavo verslo asociacijų atstovai, tarp kurių – Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Savo įžvalgas pateikė Pandemijos ekonomikos grupės narys „Covalis Capital“ vyriausiasis ekonomistas Paulius Kunčinas.
Teks ieškoti naujų sprendimų
Kaip pastebėjo diskusiją pradėjusi I.Šimonytė, kitos tokios krizės ekonomika nėra patyrusi, todėl teks ieškoti naujų sprendimų. Ji pabrėžė, kad dėl įvestų karantino apribojimų patirtos žalos naštą būtina pasidalyti, o ne permesti ant verslininkų pečių. Bendradarbiavimo ir verslo asociacijų įtraukimo ir skaidrumo – štai ko labai trūksta vertinant pastaruoju metu Vyriausybės priimtus ekonomikos skatinimo sprendimus.
„Nors tiek 1998, tiek ir 2008-2009 metų ekonominės krizės metu Lietuvos verslas pademonstravo savo lankstumą ir gebėjimą adaptuotis prie rimtų aplinkos pokyčių, ši krizė yra kitokia. Su veiklos apribojimais daugelis verslų susidūrė dėl valdžios institucijų (ne vien Lietuvoje) sprendimų. Tad reikia tai vertinti ne kaip paties verslo „nudegimą“ dėl nepamatuotos rizikos ar kitų galbūt nevisiškai apdairių sprendimų, o kaip tam tikrą žalą, kuri buvo padaryta, nors ir siekiant užkardyti didesnę žalą – žalą žmonių sveikatai ir gyvybėms. Tad moraline prasme egzistuoja valdžios institucijų atsakomybė, ji turi egzistuoti ir finansine bei reikalingų sprendimų prasme, kitaip ekonomika į naują pusiausvyrą gali patekti su itin dideliais nuostoliais, kuriuos buvo galima sumažinti“, – sakė ji.
„Dabar atrodo, kad užuot svarsčius parlamente, kiek ir kokioms sritims iš tų papildomai pasiskolintų pinigų skirsime, Vyriausybė kuria maitinimo iš rankos strategiją, kuri yra neskaidri: kam duosiu, o kam neduosiu“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad priemonės įgyvendinamos skolintais pinigais, kuriuos būtina išnaudoti gelbstint ekonomiką, o ne valdančiųjų populiarumui didinti.
„Mes visi esame šitame kartu ir todėl tą žalą turime dalintis sąžiningai“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Mes visi esame šitame kartu ir todėl tą žalą turime dalintis sąžiningai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas V.Janulevičius pasakojo, kad iš pirmo žvilgsnio pozityviai vertintos priemonės užstrigo ir daugelio verslininkų iki šiol nepasiekė. Neigiamas tendencijas įžvelgė ir D.Gedvilas. Anot jo, statybų sektorius išgyvena „laisvą kritimą“. Kitaip tariant, bedarbių gretas metų pabaigoje gali papildyti apie 10-12 tūkst. žmonių.
Dėl stringančios paramos ekonomikai taip pat nerimauja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V.Sutkus. Anot jo, priešingai negu įsivaizduoja Vyriausybės atstovai, mūsų laukia ne greita „V“, o gili „U“ formos krizė, todėl ruoštis būtina.
„Mes nukopijavome Vokietijos planą, bet vykdėme jį blogiau negu Ispanija. Čia ir atsiranda didžiulis atotrūkis tarp to, kas buvo žadama ir to, kas buvo išmokėta“, – apie Vyriausybės paramą šalies verslininkams svarstė Pandemijos ekonomikos grupės narys, „Covalis Capital“ vyriausiasis ekonomistas P.Kunčinas. Jis įsitikinęs, kad dabar valdantieji turi gelbėti eksporto pramonę, skatinti vidinį vartojimą.
Pasak ekonomikos atkūrimo planą paruošusių TS-LKD atstovų, siekiant išsaugoti darbo vietas būtina maksimaliai greitai suteikti reikšmingą pagalbos verslui paketą, o priemonės privalo būti parenkamos itin tikslingai. Diskusijos metu taip pat buvo apžvelgta bendra Lietuvos ekonomikos situacija šiuo metu ir įvertintas Vyriausybės taikomų priemonių efektyvumas.
Anot trumpalaikes priemones pristačiusio D.Kreivio, TS-LKD parengtame ekonomikos atkūrimo plane siūlomos priemonės apima apyvartinių lėšų atkūrimą, pastoviųjų sąnaudų kompensacijos mechanizmą, pagalbą didelėms įmonėms užtikrinant likvidumą bei paramą eksportuojančioms įmonėms. Taip pat raginama kurti supaprastintą įmonių tarpusavio skolų užskaitos procesą bei vykdyti nuolatinį ekonominės padėties monitoringą bei jį viešinti visuomenei.
Plane pateiktos ir skirtingų ekonominės raidos scenarijų projekcijos bei pasiūlytos priemonės, jeigu šalies ekonomika įstrigtų ilgalaikėje krizėje: didelio masto investicijos į šalies infrastruktūrą, gairės planui, kuris padėtų pritraukti į ES potencialiai greitu metu sugrįžtančią gamybos pramonę, sąlygų smulkiam ir vidutiniam verslui gerinimo paketas ir t.t.
Konservatorė J.Šiugždinienė įsitikinusi, kad ši krizė – tai ne tik iššūkis ekonomikai, bet ir galimybė, kurią išnaudoti būtina. Penktadienį ji pristatė vidutinio ir ilgojo laikotarpio priemonių programą, sudarytą iš 5 pagrindinių aspektų, tarp kurių – investicijos į gamybos atnaujinimą, gamybos susigrąžinimas į Europos Sąjungą, pažangių ekonomikos sektorių vystymas bei dešimties augimo centrų programa.
Diskusijoje savo pasiūlymus pateikė LRLS lyderė V.Čmilytė-Nielsen bei Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas S.Gentvilas. Liberalų sąjūdis siūlo konkrečius sprendimus dėl GPM ir PVM mokesčių mažinimo, ilgalaikę skatinimo programą norintiems savarankiškai dirbti. Taip pat jie akcentuoja, kad pirmiausia reikia susitarti dėl esminių krypčių, pagal kurias konstruotume ateities Lietuvos viziją.
„Pasitikėjimas yra ypač svarbus krizės laikotarpiu. Neefektyvūs, lėti valdžios veiksmai, stringanti parama nuvylė daugelį ir susilpnino pasitikėjimą valstybe. Mes manome, kad jį būtina atkurti aiškiais, racionaliais ir efektyviais sprendimais. Susiduriant su viruso pavojumi ir karantino draudimų sukelta krize, mes siūlome kelis esminius greitus veiksmus, kurie leistų lokalizuoti problemą, išsaugoti maksimalų darbo vietų skaičių Lietuvoje ir sukurti naujas galimybes kuriantiems žmonėms“, – dėl koronaviruso susidariusią iššūkio situaciją vertina liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
V. Čmilytė-Nielsen neabejoja, kad galimybių valstybė – yra laisva privati žmogaus iniciatyva, visus vienijanti bendram tikslui.
Tai ne asmeniniai valdininkų, o mokesčių mokėtojų ištekliai.
Diskusijos pabaigoje klausimo apie dėl paramos padažnėjusius FNTT patikrinimus įmonėse sulaukusi I.Šimonytė svarstė, kad tai atspindi pastaraisiais metais vyraujantį politinį mentalitetą. Vis dėlto, anot jos, siekti turime ne policinių priemonių ar perdėtos kontrolės, o pasitikėjimo vieni kitais, verslu ir valdžia. Anot jos, šiandien pamirštama, kad visa tai, kuo disponuoja valdžia – tai ne asmeniniai valdininkų, o mokesčių mokėtojų ištekliai.
„Mūsų galia, – pridūrė ji, – perskirstyti tai, ką visuomenė sudeda ant bendro stalo.“
Politinė reklama. Bus apmokėta iš TS-LKD sąskaitos
