2018 10 22 /19:36

TS-LKD prezidentiniuose debatuose V.Ušackas dūrė: „Partijos vadovybė pasirinkusi Ingridą“

Pirmadienį Kaune vyko antrieji ir finaliniai Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų į prezidentus debatai. Juose susitiko partijos narys, diplomatas Vygaudas Ušackas ir nepartinė ekonomistė Ingrida Šimonytė. Šįkart diskutuota apie vidaus politiką.
Ingridos Šimonytės ir Vygaudo Ušacko debatai
Ingrida Šimonytė, Vygaudas Ušackas / Mariaus Vizbaro / 15min nuotr.

Debatus galite stebėti čia:

Klausiami, kaip vertina pirmą kartą rengiamus partijos kandidato į prezidentus rinkimus, abu kandidatai gyrė iniciatyvą.

„Įdomus eksperimentas“, – sakė I.Šimonytė ir akcentavo žmonių susidomėjimą jais bei galimybę visuomenę grąžinti prie susidomėjimo politika.

„Labai teigiamai, nes tikiu demokratijos jėga, nerežisuojama demokratija“, – teigė V.Ušackas. Kita vertus, jis apgailestavo, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai negalės partijos rinkimuose balsuoti.

„Yra imitacinių dalykų, kad vadovybė yra pasirinkusi Ingridą“, – sakė V.Ušackas ir jo teiginį palydėjo trumpi pavieniai plojimai.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Ingridos Šimonytės ir Vygaudo Ušacko debatai
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Ingridos Šimonytės ir Vygaudo Ušacko debatai

Dėl ko nesutartų su valdančiaisiais?

Pasisakydama apie galimybes suvienyti vertybiškai priešingai įsitikinusius politikus, I.Šimonytė tikino, kad dabar nesutarimai dažnai tėra poza, o ne tikri nesutarimai. Kita vertus, anot jos, skirtingų pažiūrų žmonės gali nesutarti, bet gali diskutuoti.

„Nesutarčiau dėl žiniasklaidos laisvių varžymo, žmogaus teisių varžymo ir euroatlantinės integracijos“, – paklaustas, dėl ko nesutartų su dabartiniais valdančiaisiais, sakė V.Ušackas.

„Jei sutartume, kad demokratija nėra mažumos diktatūrinis valdymas, kiti klausimai galėtų spręstis lengviau“, – į tą patį klausimą atsakė I.Šimonytė.

Dėl partnerystės nuomonės skiriasi

Klausiamas, ką reiktų keisti, kad Lietuvoje būtų įtvirtintas lygiateisiškumas, pirmiausia, dėl lyties, V.Ušackas sakė, kad pirmiausia reikia laikytis jau priimtų įstatymų.

Tuo tarpu I.Šimonytė tikino, kad moterys, turinčios vaikų, Lietuvoje yra diskriminuojamos, nes joms sunku.

Taip pat ji sakė, kad diskutuotų dėl privalomo tėvystės atostogų pasidalijimo.

„Partnerystei aš pritarčiau, bet partnerystė – ne šeima. Aš pasisakau už tai, kad mes turime ginti šeimą kaip natūralią organišką vyro ir žmonos santuoką, kaip vieną iš krikščionybės vertybių, ją saugoti ir tausoti“, – teigė V.Ušackas.

„Aš niekada vienos lyties partnerystės nesulyginčiau su šeima“, – akcentavo jis ir jo kalbą vėl lydėjo plojimai.

I.Šimonytė tikino pasisakanti prieš požiūrį į šeimą, kaip į verslo įmonę.

„Prie visos pagarbos tradicinei šeimai (...), mes turime vertinti realybę tokią, kokia ji yra. Ir partnerystės instrumentas reikalingas ne tik vienos lyties asmenims“, – sakė kandidatė.

„Dėl to, kad aš neturiu sutuoktinio, bet turiu mamą, kuriai esu labai atsidavus, kurią slaugau, už kurią atiduočiau viską, ką turiu, aš nelaikau, kad aš neturiu šeimos“, – pareiškė I.Šimonytė. Susirinkusieji palydėjo frazę plojimais.

Dėl pagalbinio apvaisinimo ir abortų draudimo kandidatai laikėsi panašios nuomonės.

„Aš niekada negalėčiau priimti tokio sprendimo, bet niekada negalėčiau smerkti moters, kuri tokį sprendimą priima. (...) Bet kokie draudimai negali būti svarstomi. (...) Man labiausiai nepatinka fariziejiškumas, kai didžiausias abortų draudimo šalininkas yra Petras Gražulis, pats siūlęs moteriai darytis abortą“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Emigracija – svarbiausia problema?

Kandidatai tikino, kad didžiausia Lietuvos problema mato ne tik emigraciją, bet apskritai prastus demografinius duomenis – mažėjantį gimstamumą.

„Emigracija – tai nacionalinio saugumo problema“, – teigė V.Ušackas.

Jis apgailestavo, kad iki šiol Lietuvoje nei iš prezidentės, nei iš Seimo nemato iniciatyvos su emigracija kovoti.

„70 proc. žmonių išvažiuoja iš Lietuvos dėl ekonominių priežasčių“, – teigė jis, prisimindamas, kad buvo kovos su emigracija strategija, kurią visi pamiršo.

I.Šimonytė atkirto, kad ta strategija buvo tokia prasta, jog neverta jos atsiminti ir apie ją kalbėti.

Klausiama, ar piliečių laimė bus jos tikslas, I.Šimonytė tikino tikinti „laimės ekonomika“, kuri aiškiai sudėlioja, kas žmogui svarbu, o tarp tų dalykų daug kas priklauso nuo politinių sprendimų.

„Nemanau, kad yra populistiška kelti tokį tikslą, kaip piliečių laimė“, – sakė ji.

„Mano įsitikinimu, mums teisę į laimės siekimą suteikia Aukščiausiasis, o ne valstybė. (...) Lietuvoje žmonės praradę viltį, Lietuvoje nėra gerų žinių, nėra laimės žiburio“, – į tą patį klausimą atsakė V.Ušackas. Vis dėlto jis tikino, kad ekonominės priežastys išvažiuojant svarbesnės.

I.Šimonytė tikino, kad ekonomikoje norėtų aiškaus sutarimo, kas ir už ką yra atsakingas, už ką yra pasiryžę mokėti.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Ingridos Šimonytės ir Vygaudo Ušacko debatai
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Ingridos Šimonytės ir Vygaudo Ušacko debatai

Susiginčijo dėl buhalterių

Ji tikino pasisakanti už „padorų vidurio kelią“ – panašų į Vokietijos krikščioniškąją demokratiją ir mananti, kad dėl to gali susitarti ir kairysis, ir dešinysis.

V.Ušackas sako, kad jam tokia diskusija, kokią siūlo konkurentė, nesuprantama, nes jau reikia veikti.

„Mes deramės dėl keksiuko, o mums reikia auginti pyragą“, – aiškino V.Ušackas ir teigė parengęs planą, kaip ekonomika turi augti 6 proc. per metus.

„Vienintelė bėdelė yra ta, kad nesusitarus nebus įmanoma auginti ekonomikos 6 proc. per metus, nes bėdos yra struktūrinės“, – teigė I.Šimonytė pridūrusi, kad nesusitarus dėl struktūrinių reformų, tokio proveržio tiesiog nebus.

„Man tai yra buhalteriškas mąstymas“, – atsakė V.Ušackas.

„Nesuprantu, kam reikia taip numenkinti tuos buhalterius“, – atgal atšovė I.Šimonytė.

E.Jakilaičiui replikavus, gal I.Šimonytė čia vadinama vyriausiąja Lietuvos buhaltere, ji nusijuokė primindama V.Ušacko epitetus, išsakytus pirmuosiuose debatuose: „Aš esu žavi moteris, o kaip su ta buhaltere...“.

Klausiami, ar sutinka, kad Lietuva yra 2,5 miesto valstybė, kandidatai abu su tuo nesutiko.

V.Ušackas sakė, kad kiekvienas regionas turi savo unikalumą, tik reikia tai padėti išgryninti, sukurti Turto fondą, kuris investuotų į ilgalaikius projektus. „Įmagnetinkim savo talentus“, – siūlė V.Ušackas.

I.Šimonytė sakė, kad anksčiau buvo kalbama apie vieno miesto Lietuvą, tačiau tas kalbėjimas jau neteko prasmės, iškilus Kaunui. Pasak kandidatės, labai svarbu investuoti į susisiekimą regionuose, į infrastruktūrą ir skatinti žmones dirbti.

„Klausimas, ar mums trūksta tik pinigų, ar mums trūksta fantazijos“, – sakė ji.

V.Ušackas akcentavo, kad labai svarbu ir švietimas, kuris dabar yra „davarytas“. Jis pasisakė už kaimo mokyklų išsaugojimą. „Pakelkim algas mokytojams per 2-3 metus nors iki 1,5 tūkst. eurų“, – ragino jis. Taip pat jis gailėjo dabartinės švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, kuri esą viena skalpuojama, kai premjeras slapstosi, jos neužstoja ir prezidentė.

Savo ruožtu kalbėdama apie regionines mokyklas, I.Šimonytė tikino, kad svarbiausia, jog ugdymas tokiose mokyklose būtų kokybiškas, o, jei to neįmanoma padaryti, tai reikia užtikrinti logistiką, kad vaikai lengvai nukeliautų į geras mokyklas.

Panašiai ji kalbėjo ir apie sveikatos įstaigas. O V.Ušackas sakė, kad esmė yra sveika gyvensena, jos populiarinimas, profilaktika.

Kaip bendrautų su verslu?

Klausiamas, kokie bus jo santykiai su verslininkais, V.Ušackas tikino, kad jie, kaip buvo, taip ir bus artimi. Jis apgailestavo, kad santykiai su verslu demonizuojami ir tikino būsiantis verslo vėliavnešiu.

I.Šimonytė teigė, kad su verslu bendrauja dalykiškai, bet vengia artimų kontaktų. „Mano santykiai buvo labai dalykiški, aš vengiu asmeninių santykių, bet su konfederacijomis, sąjungomis visada bendravau daug“, – teigė ji.

Ar kandidatai pasisakytų už kai kurių valstybės įmonių privatizavimą? I.Šimonytė sakė įsivaizduojanti „Lietuvos geležinkelių“ privatizavimą. Taip pat ji tikino, kad neturėtų būti, kad valstybė atsakinga ir už verslą, ir už aplinkosaugą, kaip atsitiko, pavyzdžiui, Labanoro girioje.

V.Ušackas tikino labiau pasitikintis privačiu nei valstybiniu verslu ir pasisakė už „Lietuvos geležinkelių“ ir kitų panašių bendrovių privatizavimą ar paleidimą į biržą.

I.Šimonytė tikino, kad mokesčius ji suvokia kaip kainą už viešąsias paslaugas ir ją reikia paskirstyti visuomenės nariams. Tačiau dabar, po „valstiečių“ mokesčių reformos, anot jos, vyrauja neteisybė. „Kai kurie dideli latifundininkai, kurie mokėjo 1 proc., taip ir toliau galės jį mokėti“, – pareiškė I.Šimonytė.

V.Ušackui čia svarbiausia stabilumas. Pasak jo, 64 tūkst. kasininkių sumoka „Sodrai“ 3 kartus daugiau nei 190 tūkst. Lietuvos antstolių ir notarų ir tai nėra teisinga. Kartu jis sakė pasisakantis už mokesčių lengvatas startuoliams.

Jis dar kartą kartojo, kad nesupranta konkurentės pasiūlymo ieškoti sutarimo, nes tai esą jau pavėluota, jau reikia dalinti pyragą.

Savo ruožtu I.Šimonytė atrėžė, kad V.Ušackas kalba apie burbulą, o ne apie realų proveržio planą tol, kol bus drožiama ta pati taburetė, o ne išrasta nauja, grojanti galvoje skambančią muziką.

Rinkimai lapkričio pradžioje

Pirminiai partijos kandidato prezidento rinkimai vyks lapkričio 3-4 dienomis. Juose balsuoti galės ne tik partijos nariai, bet ir iš anksto užsiregistravę, partijos vertybes palaikantys piliečiai nuo 16 m.

Abu kandidatai yra pareiškę, kad nelaimėję partijos rinkimų, prezidento posto nesieks.

53 metų V.Ušackas 2008–2010 metais buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras, yra dirbęs ambasadoriumi JAV, Didžiojoje Britanijoje, taip pat Europos Sąjungos atstovu Afganistane ir Rusijoje.

43 metų I.Šimonytė 2004–2009 metais dirbo LR finansų ministerijos sekretore, 2009 metais buvo viceministrė. 2009–2012 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje – LR finansų ministrė. Nuo 2016 m. dirba Seimo nare, priklauso TS-LKD frakcijai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis