Apie tai, kad piliečių pasitikėjimas vienas kitu ir valdžia – būtina sėkmingos šalies sąlyga, ne kartą yra sakiusi TS-LKD sąrašo lyderė I.Šimonytė. Savo argumentus politikė pateikė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame rinkimų programos pristatyme. Renginyje taip pat dalyvavo partijos lyderis Gabrielius Landsbergis bei programos rengimo darbo grupės vadovė dr. Jurgita Šiugždinienė. Konservatorių užsibrėžtus tikslus įvertino Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė bei docentas Vytautas Kuokštis.
Laikas normaliai politikai
„Universalių ir visuomenę vienijančių temų sparčiai mažėja. Politikams neapsimoka kalbėti to, kas visuomenę jungtų, – sakė G.Landsbergis ir atkreipė dėmesį, kad politikai vis dažniau ieško temų, kurios padeda išsiskirti iš kitų, bet supriešina visuomenę. Deja, tas ieškojimas darosi vis aštresnis, griežtesnis, radikalesnis.“
Anot TS-LKD pirmininko, kuriama ne vienijanti, o anti-pasitikėjimo politinė kultūra. Šie procesai ypač aiškiai matomi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), tačiau, jo teigimu, yra būdingi ir Lietuvai. Kokį atsaką siūlo konservatoriai? Vienas iš pagrindinių partijos tikslų – skatinti kitokią, kokybišką politiką: „Normalesnė politika leistų susigrąžinti pasitikėjimą ir žmones įtikinti pokyčio esminėse srityse poreikiu.“
G.Landsbergis taip pat atkreipė dėmesį, kad ši rinkimų programa yra kitokia negu anksčiau – TS-LKD kviečia susitelkti, ieškoti kompromiso. Tūkstančiai teisės aktų per vieną Seimo sesiją – ne priežastis didžiuotis, o priešingai – kelia klausimų apie valdžios darbo kokybę. Partijos pirmininkas įsitikinęs, kad politika turi tapti lėtesnė, bet efektyvesnė.
Prie menko pasitikėjimo valdžia, pasak G.Landsbergio, prisideda autoritetų trūkumas. Tai ypač išryškėjo COVID-19 krizės metu. Stinga medicinos specialistų, kurie galėtų visuomenę nuraminti ir informuoti, o tie keli, atvirai kalbėti išdrįsę ekspertai, valdžios buvo tildomi.
Kviečia ieškoti kompromiso
TS-LKD rinkimų programą sudaro vos 70 puslapių. Kaip paaiškino G.Landsbergis, partija siekė akcentuoti svarbiausius prioritetus ir tikslus, kuriuos galima sėkmingai įgyvendinti. Be to, jo žodžiais tariant, dokumentas ruoštas atsižvelgiant į koalicines sąlygas.
„Programa, – vėliau kalbėjo jis, – yra tarsi sutartis su visuomene. Kita pusė – visuomenė – balsuodama jai pritaria.“
Ši rinkimų programa – tai kvietimas tartis, ieškoti kompromiso.
Pasak partijos pirmininko, tik nuo politikų veiklumo, efektyvumo ir gebėjimo derėtis su koalicijos partneriais priklauso užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas. Kalbėdamas apie šiuolaikinę politiką G.Landsbergis pastebėjo, kad skirtys tarp kairės ir dešinės tampa vis mažiau aiškios, todėl atsakingos politikos pagrindas – tai atstovavimas ne vienos siauros grupelės, o valstybės interesams.
Pasak G.Landsbergio, turime ne vieną gerą valdžios ir visuomenės sutarties pavyzdį, tarp kurių – 1990-ųjų įvykiai, 1992 metų Konstitucija, Europos Sąjunga, NATO. Ko šiandien reikia Lietuvos valstybei, kad politikų sutartis su visuomene tęstųsi? Visų pirma, būtina nustoti ieškoti priešinančių skirčių, o surėmus pečius siekti vieno tikslo. Ši rinkimų programa – tai kvietimas tartis, ieškoti kompromiso.
Valstybė, kuri įgalina
„Dažnai kalbėdami apie viešąjį sektorių turime tokią dirbtinę klišę – žuvis ir meškerė. Visą laiką naudojame tą priešinimą nesusimąstydami, kad žmogui skirtingomis aplinkybėmis kartais reikia ir žuvies, ir meškerės“, – įsitikinusi TS-LKD sąrašo lyderė I.Šimonytė.
Politikė atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 4 metus kokybiniai pokyčiai nebuvo įgyvendinti. Anot jos, valdžia pasirinko lengviausią kelią – naudojosi gerėjančia ekonomine situacija, o esmines problemas ignoravo.
TS-LKD sąrašo lyderės nuomone, dėl COVID-19 pandemijos pasaulyje susiklostė neįprasta situacija, tačiau šie pokyčiai Lietuvai gali atnešti naudos – tereikia jais tinkamais pasinaudoti. Be to, pasak I.Šimonytės, iš ES į Lietuvą gali atkeliauti dideli finansiniai ištekliai, todėl kyla klausimas, ar gebėsime tinkamai juos panaudoti?
„Į reformą dabar žiūrima ne kaip į būdą pakeisti mąstymą ir veikimą, bet kaip į būdą persidalinti galią ir išteklius“, – svarstė I.Šimonytė, o kiek vėliau pridūrė, kad stipri valstybė yra ta, kuri yra šalia kai tau prireikia pagalbos, o kai jos nereikia – įgalina ir leidžia daryti tai, ką žmogus dėl tos valstybės visuomenės gali padaryti geriausio.
„Jeigu po 10 metų matyčiau, kad bent pusė žmonių Lietuvoje sako, kad pasitiki kitu žmogumi, tai yra tai, dėl ko verta gyventi“, – jau anksčiau išsakytą savo mintį pakartojo politikė.
Diskusijoje pasisakęs G.Landsbergis priminė, kad konservatoriams valstybės gynyba visada buvo aktuali tema ir svarstė, kad pastaruoju metu ji gerokai išsiplėtė, nes vertinant šiandienines tendencijas – saugoti reikia ne tik fizinį valstybės kūną – teritoriją – bet ir pačią demokratijos idėją.
Ar tai, kad valdžia siekia įgyvendinti vis daugiau piliečių valdymo mechanizmų yra normalu?
„Ar tai, kad valdžia siekia įgyvendinti vis daugiau piliečių valdymo mechanizmų yra normalu?“, – klausimą iškėlė I.Šimonytė ir darsyk pabrėžė, kad valstybė turi įgalinti, o ne drausti, riboti ar gąsdinti.
Programos ašis – pasitikėjimas valstybe
J.Šiugždinienė pristatė pagrindinius partijos programos siūlymus, kuriais siekiama spręsti kompleksinius iššūkius, tarp kurių – ir COVID-19 pandemijos keliami sunkumai. Pasak politikės, siekiant svarbiausio tikslo – didesnio pasitikėjimo valdžia – būtina atsižvelgti į tris pagrindinius kriterijus: kokybišką politiką ir valdymą, šiuolaikiškas viešąsias paslaugas bei veiksmingesnį ekonominį modelį.
„Mes matome, kad tik 30 procentų gyventojų pasitiki kitais žmonėmis. „Vilmorus“ paskutines apklausas matėme, kad tik 10 procentų pasitiki Seimu ir politikais. Tai tikrai situacija yra kritiška. Kiekvienas sau galime kelti klausimą, ar esant tokiam pasitikėjimo lygiui esame pajėgūs susitarti dėl esminių dalykų?“, – kalbėjo ji ir paaiškino, kad TS-LKD programoje išskyrė 7 pagrindinius iššūkius, kuriuos įvairiais būdais ir kviečia kartu įveikti.
Ko reikia, kad gyventojai pasitikėtų vieni kitais ir politika?
„Šiandien politiniame lauke mes matome labai daug chaoso“, – pabrėžė J.Šiugždinienė. Anot jos, viena iš priežasčių, kuri prisideda prie menko pasitikėjimo valdžia, tai šlubuojanti demokratija ir chaotiškas valdymas.
Pasak jos, TS-LKD siūlo kitokią politikos ir viešojo valdymo kultūrą: „Esame pasirengę tartis ir sėsti prie bendro stalo su kitomis politinėmis jėgomis, esame pasirengę įsiklausyti ir įgyvendinti politiką, kuri grįsta susitarimais.“
Kitas iššūkis, pasak J.Šiugždinienės, išsikvėpęs ekonominis modelis. Politikės žodžiais tariant, būtina ieškoti būdų, kaip ne pravalgyti pasiskolintus pinigus, o tinkamai juos išnaudoti.
„Mūsų pagrindinis tikslas, – paaiškino ji, – kad mūsų ekonominis modelis būtų orientuotas į aukštą pridėtinę vertę, o tai leistų mokėti didesnius atlyginimus, didesnį efektyvumą, o galiausiai ir didesnį perskirstymą per BVP.“
J.Šiugždinienė išskyrė du pagrindinius siūlymus: steigti Lietuvos strateginių investicijų fondą ir išnaudoti Lietuvos potencialą bio ir sveikatos technologijų srityje.
Politikė taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvai būdinga galimybių nelygybės ir skirtingų starto pozicijų mūsų vaikams problema. Pasak jos, skirtumai tarp kaimo ir miesto mokyklų kartais taip skiriasi, kad kai kurie vaikai jau nuo pat pradžių turi ženkliai mažesnę tikimybę įsitvirtinti gyvenime, mokytis, susirasti kvalifikuotą darbą. Vienas iš TS-LKD siūlomų sprendimų, kuris situaciją turėtų iš esmės pakeisti – tai „tūkstantmečio“ gimnazijų programa. Taip pat, anot jos, sudarytas 5 punktų mokytojų ateities paketas. Konservatoriai užsibrėžė ir dar vieną svarbų tikslą – universitetų stiprinimą.
COVID-19 krizės akivaizdoje dar labiau išryškėjo nesubalansuotos sveikatos sistemos problema. Ko reikia, kad situacija pasikeistų? TS-LKD neabejoja, kad būtina stiprinti pirminę sveikatos apsaugos sistemos dalį – šeimos gydytojus. Be to, kaip paaiškino J.Šiugždinienė, rajonines ligonines būtina protingai performuoti įvertinant konkretaus rajono situaciją.
Socialinės politikos siekis – žmogų sustiprinti, o ne pripratinti prie išmokų.
Politikės teigimu, santykinio skurdo statistika atskleidžia ištisas užmirštų žmonių grupes: pensininkus, neįgaliuosius, vienišas mamas ir kt. Anot jos, svarbiausias socialinės politikos siekis – žmogų sustiprinti, o ne pripratinti prie išmokų. Gilėjanti socialinė atskirtis ir demografinė žiema – dar vienas iššūkis, reikalaujantis sprendimų. Pasak J.Šiugždinienės, svarbu pereiti prie individualizuotų paslaugų, kurios atlieptų konkretaus asmens poreikius – tai padėtų žymiai greičiau atsitiesti.
„Visi žinome, kad karas būna pralaimimas ne tada, kai priešas užima teritoriją ir pradeda statyti savo paminklus ar perrašinėti istoriją. Karas pralaimimas tada, kai visuomenė praranda galią priešintis“, – kalbėdama apie grėsmes valstybingumui pabrėžė J.Šiugždinienė. Jos teigimu, TS-LKD siekia stiprinti visuomenės atsparumą propagandai ir melagienoms, visų pirma, stiprinant švietimą. Be to, anot jos, ketinama plačiau įgyvendinti saugumo ir krašto gynybos pasirenkamąjį modulį, o taip pat – mažinti rusiškos produkcijos transliavimo apimtis.
Neatsakinga ir aplinkai žalinga veikla – dar vienas iššūkis, kurį spręsti ryžosi konservatoriai. Kaip paaiškino programos rengimo darbo grupės vadovė J.Šiugždinienė, TS-LKD sieks išsaugoti didesnį brandžių miškų plotą. Tai padaryti, jos teigimu, padėtų Nacionalinis susitarimas dėl miškų politikos.
„Taip pat siūlome sudaryti sąlygas valstybei išpirkti ekologine prasme svarbiausius sklypus iš miškų savininkų, kuriems apribojimai atrodo nepriimtini. Taip mes galėtume ženkliai padidinti nekertamų miškų plotus“, – teigė ji.
Anot J.Šiugždinienės, sprendžiant šį iššūkį ne mažiau svarbu stiprinti žiedinę ekonomiką.
Programą vertina gerai
Diskusijoje pasisakiusi TSPMI prof. A.Ramonaitė atkreipė dėmesį, kad šįkart TS-LKD kartelę iškėlė aukštai – lyginant su programomis, pristatytomis praėjusiuose Seimo rinkimuose, ši atrodo žymiai geriau. Pasak jos, norisi, kad skirtingų politinių jėgų rinkimų programose atsispindėtų idėjiniai skirtumai bei ambicijos. Kalbėdama apie dokumento apimtį profesorė pritarė, kad išsiplėsti visai nebūtina, o sprendimas pereiti prie vos 70 puslapių – teisingas ir išskirtinis.
Kritiką išsakiusi politologė taip pat kėlė klausimą, ar tikrai realu pasiekti tokį aukštą pasitikėjimo valstybe lygį?
Programos struktūrą ir išdėliojimą teigiamai įvertino ir doc. V.Kuokštis. Anot jo, išsikelti tikslai atrodo įgyvendinami, programoje jaučiamos konservatorių idėjos. Vis dėlto, anot politologo, kyla klausimas, kodėl dokumente tiek nedaug dėmesio skiriama mokesčiams.
Kiek vėliau kalbėdama apie mokesčius I.Šimonytė pabrėžė, kad Lietuvoje įprasta manyti, jog mokesčiai – tai lyg kažkoks daiktas savyje, tačiau taip nėra. Mokesčiai, pasak jos, tai yra kaina, kurią mes mokame už tam tikrą socialinį kontraktą.
„Susitarimo pagrindas, – pabrėžė ji, – yra ne kaina, o kokybė to, ką norime gauti.“
Diskusijos pabaigoje į klausimus ir pastebėjimus atsakęs TS-LKD pirmininkas svarstė, kad stebint tendencijas darosi akivaizdu – yra rizika, kad pasitikėjimas valdžia dar labiau smuks. Valstybės sąrangą, anot jo, būtina ginti, nes vertinant pokyčius visame pasaulyje, o taip pat ir Europoje, pavyzdžiui, Vengrijoje, kyla nerimas: „Demokratiją būtina saugoti.“
TS-LKD rinkimų programą rasite apsilankę: www.tslkd2020.lt
Politinė reklama apmokėta iš TS-LKD rinkiminės sąskaitos.
