Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą susidarė situacija, kai krašto apsaugos savanoriams buvo bandoma užkirsti kelią būti renkamiems savivaldybių tarybų nariais, tačiau per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus tokio draudimo niekas netaikė.
„Suprantama, kad daugelis karių savanorių šia savo veikla išreiškia patriotiškumą ir ji nėra susijusi su kasdieniu darbu ar pajamomis. Tai savanoriška visuomeninė veikla, karo atveju panaudotina krašto gynybai. Matydami nelogiškus reikalavimus ar savitą įstatymų interpretavimą, teikiame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kurios pašalintų bet kokias dviprasmybes“, – pažymi Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.
Trečiadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visgi neužkirto kelio kariams savanoriams dalyvauti savivaldos rinkimuose – juos nuspręsta palikti kandidatų sąrašuose.
Pasak frakcijos nario Andriaus Kupčinsko, dėl darbo Seime turėjusio sustabdyti kario savanorio tarnybą, šiemet VRK pastangomis buvo dirbtinai išpūsta problema dėl karių savanorių dalyvavimo vietos savivaldos rinkimuose, nors visą Nepriklausomybės laikotarpį tokių „pritemptų“ nesusipratimų nekildavo.
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo tarnybą“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnis draudžia asmenims, atliekantiems tikrąją karo tarnybą, būti Seimo nariais ir savivaldybių tarybų nariais, užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje. Minėto įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas ir asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, išskyrus krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje.
„Mūsų teikiamos įstatymo pataisos asmenims, savanoriškai atliekantiems nenuolatinę karo tarnybą krašto apsaugos savanorių pajėgose, suteiktų galimybę būti renkamiems savivaldybių tarybų nariais, o išrinkus galėtų būti ir kariais savanoriais, ir savivaldybių tarybų nariais“, – sako vienas iš įstatymo pataisų teikėjų Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Įstatymo pakeitimų projekte siūloma nustatyti, kad kandidatas į savivaldybės tarybos narius, merus, be kitų įstatymu nurodytų duomenų, pats įrašytų, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, išskyrus krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje.
Pasak įstatymo pataisoms pritarusio Seimo nario, Lietuvos šaulių sąjungos nario Audroniaus Ažubalio, priėmus įstatymo pakeitimus, patriotiškiems ir savanoriškai prie savo valstybės gynybinių pajėgumų stiprinimo norintiems prisidėti žmonėms nebus apribotos galimybės dalyvauti politinėje veikloje, pašalinant su tuo susijusius teisinius neaiškumus.
