Prezidentės noras ieškoti bendrų idėjų susėdus prie vieno vakarienės stalo nebuvo priimtinas įtakingiausiam šiuo metu žmogui Seime. Neveikia argumentai, kad parlamentinis karas pragaištingas valstybei, kad jis smukdo pasitikėjimą politinėmis partijomis, juk tikslas – rinkimai, po kurių galima įgyti dar didesnės galios. Pasak politikos apžvalgininkų, tik didelis sukrėtimas gali pakeisti situaciją.
Prezidentės bandymas susodinti prie vakarienės stalo valstiečių žaliųjų lyderį Ramūną Karbauskį ir Tėvynės sąjungos pirmininką Gabrielių Landsbergį baigėsi nesėkme. R.Karbauskis viešai yra pareiškęs, kad iki prezidento rinkimų nekels kojos į prezidentūrą ir šio pažado laikosi, nors įvardija kitą priežastį, kodėl nepriėmė Dalios Grybauskaitės kvietimo.
„Mūsų nuomonės arba to dialogo kaip tai anksčiau nereikėjo. Dabar, kai atsitinka taip, kad mes užduodam tokius klausimus, kurie nepatinka, prezidentūroje staiga atsiranda noras turėti dialogą. Apie ką dialogą? Kas galėjo būti aptarinėjama tokiame tariamame susitikime, kuris tarytum galėjo būti? Būtų aptarinėjama, kad gal nereikia komisijų, gal nereikia šnekėti apie problemas vienų ar kitų politikų. Mes gi šnekam, kas svarbu yra visuomenei“, – sakė LVŽS pirmininkas R.Karbauskis.
Jau kurį laiką valstiečiai žalieji ir konservatoriai vieni kitus skundžia teisėsaugai, tarnybinės etikos sargams ir grasina kurti vis naujas parlamentines tyrimo komisijas. Šalies vadovė ragina liautis dėl valstybės intereso.
„Toks kruvinas santykių aiškinimasis, tokio erzelyno kėlimas, kai visos jėgos nukreipiamos ne kurti, o naikinti, kenkti, apmėtyti purvu, iš tikrųjų atneš labai negatyvų rezultatą mums visiems. Tai – mūsų piliečių nepasitikėjimas politine sistema. Tai galime labai aiškiai ir žiauriai pamatyti ateinančiuose rinkimuose, todėl linkiu dar kartą visiems pagalvoti, ar karas dėl karo vertesnis negu kokia bebūtų geresnė ar silpnesnė taika“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
G.Landsbergis antradienį viešu laišku kreipėsi į valstybės vadovus, ragino stabdyti autoritarinius, valstybei žalingus valdančiųjų sprendimus ir kvietė juos bendradarbiauti.
Savo laiške G.Landsbergis rašo: „Mums didelį nerimą kelia dabartinės valdžios veiksmai, kuriais ar dėl esminių demokratijos taisyklių nesupratimo, ar sąmoningai yra imamasi tokių iniciatyvų, kuriomis tos pačios demokratijos taisyklės yra grubiai laužomos. Tokiai valdžios įgyvendinamai „demokratijos erozijai“ principingai priešinsimės ir tam telksime pilietinę visuomenę“.
Panašių citatų galėtume pateikti ir daugiau. Profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad G.Landsbergio laiškas liudija nenorą taikytis – bendrauti viešais laiškais nėra reikalo, jei tikrai siekiama susitarti su kita puse. R.Karbauskis, susitaręs su „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija sustiprino pajėgas Seime ir dabar ieškoti taikos su konservatoriais jam nėra reikalo.
„Matome R.Karbauskio reakciją, kad jis nemato reikalo apskritai kalbėtis, ir tai turbūt atspindi jo asmeninį nusiteikimą, kad jis turi tiesą, jam nereikia kažkokių patarimų iš šono. Matyt, tai jau yra tokia žmogiška problema, o ne tik politinis konfliktas“, – sakė VU TSPMI profesorius dr. T.Janeliūnas.
Apžvalgininkas Rimvydas Valatka kritiškai vertina prezidentės siekį taikyti opoziciją su valdančiaisiais – demokratinėje valstybėje natūralu, kai opozicija kritikuoja, sulaiko valdžią nuo blogų sumanymų.
„Šios kadencijos Seimas bjauriausius dalykus dėl maisto, gėrimų vartojimo, dėl kitų draudimų visuomenei primetė tada, kai buvo taika Seime, kai konservatoriai balsavo taip, kaip valstiečiai. Aš nenorėčiau, kad jie tokioje taikoje gyventų. Kodėl to nori prezidentė? Man atrodo, vienintelis prezidentės noras yra, kad nebūtų „tulpinio pašto“ ir kitų tyrimų, kuriuose figūruos ji pati. Kai G.Landsbergis siūlo taikos planą ir siūlo padėti, tai man darosi iš tiesų neramu. Man geriau yra karas“, – teigė R.Valatka.
M.Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius netgi drąsina prezidentę atnaujinti „tulpių paštą“, nes tai galėtų pasitarnauti santykių tarp politinių lyderių gerinimui. O valstiečių žaliųjų lyderio R.Karbauskio įžūlumas ir opozicijos bejėgiškumas – labai blogas derinys, žlugdantis Seimo darbą.
„Mano galva, prezidentė turėtų atnaujinti ir sustiprinti neoficialius užkulisinius kontaktus su pagrindiniais politinių partijų lyderiais Seime ir už Seimo. Kitaip sakant, atgaivinti „tulpių paštą“. Dabar susidaro toks vaizdas, kad visiškai tušti pono Karbauskio grasinimai komisijų tyrimais dėl to paties „tulpių pašto“ daro poveikį ir prezidentė prisibijo. O D. Grybauskaitė, kuri kažko prisibijo, tai tartum jau nebe D. Grybauskaitė“, – kalbėjo MRU Komunikacijos instituto direktorius, doc. dr. V.Valentinavičius.
Šis Seimas įpusėjo kadenciją, o nepriklausomos Lietuvos seimų istorija rodo, jog trečiaisiais kadencijos metais parlamentarai ryžtasi priimti visuomenėje prieštaringai vertinamus įstatymus. Ir ši grėsmė ypač padidėja, kai Seimas yra atsinaujinęs daugiau nei 60 proc.
„Visas bjaurastis, draudimus jie įvedinės per trečius metus ir tik maždaug 2019 m. gruodžio pabaigoje jie pradės suprasti: o Dieve, ateina galas, ką dabar reikės daryti? Iš esmės sakyčiau, kad visuomenei tai yra pats niūriausias, liūdniausias metas, ir jeigu visuomenė bus toliau tokia pasyvi, tai netrukus turbūt ne tik vaikams mokyklose, bet ir namuose šiaudinius kotletus privers valgyti“, – sakė R.Valatka.
Tikėtis taikos artimiausiu metu tikrai neverta, o gal ir apskritai neverta, nes, kaip sakė vienas iš mūsų kalbintų politologų, greičiausiai, kol neįvyks labai rimta politinė krizė, kuri tikrai priverstų kalbėtis poziciją su opozicija, arba kol nepasikeis politinės aplinkybės, kurios priverstų valdančiuosius ieškoti paramos opozicijoje, tol greičiausiai šita priešprieša neišnyks.
