Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 07 27

Tūkstančiai dalinasi pasenusia informacija ir piktinasi, kad ligoninėse nemaitina ikrais

Atiduoti sunkiai uždirbtus pinigus nori ne kiekvienas. Feisbuko puslapių savininkai tai supranta, todėl nesibodi manipuliuoti pasenusia ir klaidinančia informacija apie Lietuvos mokesčių sistemą dėl papildomo dėmesio socialiniuose tinkluose.
SAM ir VMVT vykdo tiekiamo maisto patikrinimą Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje
SAM ir VMVT vykdo tiekiamo maisto patikrinimą Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

Feisbuke žaibiškai plinta grupėje „Įtikėtini faktai“ patalpinta nuotrauka ir ją lydintis įrašas, emocingai aptariantis mūsų šalies mokesčių sistemą. Nors nuotrauka patalpinta 2018 m. vasarį, per pastarąją savaitę ja pasidalino keli tūkstančiai socialinio tinklo vartotojų. Nuotrauka feisbuke pasidalinta 9,6 tūkst. kartų.

Bandėme susisiekti su „Įtikėtini faktai“ administracija, tačiau veltui. Perskaitę į mūsų žinutę administratoriai nesureagavo. Daugiau nei 100 tūkst. sekėjų turinčiame puslapyje, kas kelios valandos talpinamas naujas turinys, todėl akivaizdu, kad puslapis yra aktyvus.

15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle

Kiekvieno feisbuko puslapio administratoriai turi galimybę matyti, kuris jų įrašas sulaukia daugiausia dėmesio, todėl mažai tikėtina, kad „Įtikėtinų faktų“ savininkai nežino, kad tūkstančiai jų sekėjų dalinasi pasenusia informacija.

Pasirodžius 15min publikacijai įrašas buvo pašalintas.

Pasenusi informacija

Kadangi įrašu socialiniame tinkle pirmą kartą pasidalinta 2018 m., tuomet tinklalapyje tax.lt pateikiama skaičiuokle atlikti skaičiavimai buvo teisingi. Dabar atlikę tokius pat skaičiavimus, dėl 2019 m. sausį įsigaliojusios mokesčių reformos, gautume kitokius rezultatus.

Pavyzdžiui, palyginti su socialiniuose tinkluose platinamoje nuotraukoje pateikiama informacija, 2019 m. 1 tūkst. eurų atskaičius mokesčius uždirbančio gyventojo darbo vietos kaina – mažesnė ir siekia 1634 eurus. Po mokesčių reformos, gyventojų pajamų mokestis (GPM) siekia 20 proc., todėl skirtingai nei aiškinama įraše, uždirbantieji tūkstantį eurų „į rankas“, sumoka 292 eurus.

15min nuotr./Tax.lt informacija 2019 m.
15min nuotr./Tax.lt informacija 2019 m.

6,98 proc. sveikatos draudimo mokesčio sudaro 112 eurų, o pensijų ir socialiniam draudimui tūkstantį eurų uždirbantieji sumoka 201 eurą. Dar 28 eurus „Sodrai“ sumoka darbdavys. Tai reiškia, kad bendra mokestinė našta, įskaičiuojant darbdavio sumokamą mokestį, siekia 634,37‬ eurus arba 91 euru mažiau nei pateikta platinamoje nuotraukoje.

Laukiant pensijos

Įrašo autoriai svarsto, kokio dydžio „Sodros“ pensijos galėtų tikėtis, jei sukauptų 30 metų darbo stažą. Gyventojai, norintys sužinoti potencialų savo pensijos dydį, gali pasinaudoti „Sodros“ tinklalapyje pateikiama skaičiuokle. Vis dėlto galime tai padaryti ir už įrašo autorius.

Tarkime, savo ateitimi rūpinasi 35 metų moteris, kuriai iki pensijos liko dar trys dešimtmečiai. Tai reikštų, kad į darbo rinką hipotetinė gyventoja įžengė prieš maždaug 10-15 metų, todėl imsime, kad moteris dirbo 12 metų.

15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./Klaidinantis įrašas socialiniame tinkle

Kadangi uždirbama 1 tūkst. eurų „į rankas“, kiek daugiau nei vidutinis atlyginimas, yra tikimybė, kad per 12 darbo stažo metų sukauptų „Sodros“ taškų skaičius siekia bent 10. Taip pat įsivaizduokime, kad moteris minimaliai kaupia privačiuose pensijų fonduose.

Tai reikštų, kad po 30 metų moteris galėtų tikėtis maždaug 997 eurų dydžio „Sodros” išmokos ir 412 eurų išmokos iš privataus fondo. Tiesa, sumos pateikiamos įvertinus 30 metų infliaciją, o tai reiškia, kad 1409 eurus sieksiančios pajamos sudarys viso labo 37,9 proc. hipotetinės moters pajamų prieš pensiją.

Mokesčių panaudojimas

Įrašo autoriai baiminasi, kad skolų prislėgta „Sodra“ gali subankrutuoti. Tiesa, Finansų ministerija 15min patikino, kad „Sodros“ skola į valstybės iždą buvo perkelta 2018 m. sausio 1 d., mėnesiu anksčiau nei „Įtikėtini faktai“ buvo publikuotas įrašas. Ministerijos teigimu, 2018 m. pabaigoje Valstybinis socialinio draudimo fondas (VSDF) skolinių įsipareigojimų neturėjo.

(Pajamų mokestis - aut.past) gali būti skiriamas švietimui, sveikatos apsaugai, policijai, teismams, kalėjimams, aplinkosaugai, krašto apsaugai, žemės ūkiui, užsienio reikalams, bazinei pensijai, socialinėms išmokoms ir kt.

2018 m. VSDF finansinė ataskaita rodo, kad mokesčių ir socialinių įmokų dėka į fondą buvo surinkta kiek daugiau nei 4 mlrd. eurai. Socialinėms, taigi senatvės ir kitoms išmokoms, mokėti buvo skirta 3,9 mlrd. eurų.

2017 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansinė ataskaita rodo, kad fondas mokesčių ir socialinių įmokų dėka surinko surinko beveik 1,6 mlrd. eurų, o socialinėms išmokoms arba kitaip tariant valstybės finansuojamoms medicinos paslaugoms skyrė bemaž 1,5 mlrd. eurų.

Tikėtis ikrų ir jautienos kepsnio, kaip teigiama feisbuko įraše, sumokėjus 100 eurų per mėnesį, galima, jei už visas kitas paslaugas – gydytojo konsultacijas, operacijas, visus vaistus, tvarsčius, laiką ligoninėje ir kitas priemones bei paslaugas gyventojai nuspręstų susimokėti savarankiškai.

15min nuotr./„Sodros“ pensijų skaičiuoklės rezultatas
15min nuotr./„Sodros“ pensijų skaičiuoklės rezultatas

Ne be reikalo renkamas ir GPM. Finansų ministerijos atsakyme 15min teigiama, kad šis, pavyzdžiui, panaudojamas savivaldybių finansavimui bei kitoms biudžete numatytoms lėšoms.

„(Pajamų mokestis - aut.past) gali būti skiriamas švietimui, sveikatos apsaugai, policijai, teismams, kalėjimams, aplinkosaugai, krašto apsaugai, žemės ūkiui, užsienio reikalams, bazinei pensijai, socialinėms išmokoms ir kt.“, – paaiškino ministerijos atstovai.

Ar Lietuvos mokesčių sistema „smaugia“ gyventojus ir darbdavius nevertinsime. Pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis mokestinė našta Lietuvoje siekia kiek daugiau nei 40 proc. darbo vietos kainos. Belgijoje sumokama daugiau nei 50 proc., Vokietijoje apie 49 proc., Švedijoje ir Suomijoje apie 42 proc. EBPO, turtingiausias pasaulio šalis vienijančio klubo, vidurkis – 37 proc.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?