Deja, kol nėra partijų parengtų Politinės kampanijos finansavimo ataskaitų, tad sąžiningai palyginti, kiek kuri politinė organizacija skyrė lėšų savivaldos rinkimų kampanijai įgyvendinti – be galo sudėtinga.
VRK svetainėje galima rasti informaciją apie partijų gautas ir priimtas aukas (fizinių asmenų aukas, nuosavas partijos lėšas, valstybės biudžeto asignavimus), ją 15min ir pateikia, tačiau dauguma partijų kandidatų sąrašų turi atskiras sąskaitas. Tad galutinės išlaidos yra žymiai didesnės.
Atskirų sąskaitų nuo kandidatų sąrašų neturi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, partija „Tvarka ir teisingumas“.
Visi 15min kalbinti partijų atstovai tikina, kad rinkimai atsipirko. O jeigu priešgyniauja, kad tokio žodžio politikoje vartoti negalima, vis tiek savo pasirodymą apibūdina teigiamai.
LVŽS – 218 mandatų
Į klausimą, ar atsipirko rinkimai, atsako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio atstovė spaudai Dalia Vencevičienė:
„Mes nesame suskaičiavę galutinių finansų, kiek kas kur išėjo – kas reklamai, kas programos viešinimui, kas programų gamybai, kaip tik dabar vyksta skaičiavimai, artimiausiu metu turėsim.
Kiek buvo skirta dėmesio rinkimams, pirmininkas vertina labai teigiamai.
O patys rinkimų rezultatai yra tikrai labai geri. LVŽS gavo trečdaliu daugiau mandatų, negu turėjo prieš tai savivaldos rinkimuose. Kiek buvo skirta dėmesio rinkimams, pirmininkas vertina labai teigiamai. Vietoj 140 turėtų mandatų dabar yra apie 230 – preliminariais skaičiavimais. Nes vis tiek dar yra komitetai, pavyzdžiui, Biržų rajone, kur laimėjo. Ten kaip ir vieno iš valstiečių „komitetas“, tai mes juos skaičiuojam kaip LVŽS.“
TS-LKD – 267 mandatai
Į klausimus, kiek kainavo ir ar atsipirko rinkimai, atsako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis:
„Turbūt galutinės sąskaitos dar nėra visos sukritusios, tad kiek kainavo pasakysim kiek vėliau, kai pasibaigs antrasis turas.
Pastangų rinkimai kainavo tikrai nemažai – ir centrinis štabas dirbo, ir savivaldybių štabai. Mūsų struktūra ir šiems rinkimams buvo gana decentralizuota, tai reiškia, kad pagal pateiktas tam tikras gaires iš centro žmonės galėjo toliau prisitaikyti ir kampaniją, ir programines nuostatas, kurios vienam ar kitam regionui galbūt labiau tinka.
Manau, kad rezultatas yra geras, atsargiai įvertinau tai kaip laimėjimą. Tarp partijų mes esame pirmieji, turim ir mandatų daugiau negu 2015 metais, ir balsų skaičius yra didesnis.
Tėvynės sąjungai pavyko šie rinkimai.
Dar neišspręsti visi merų klausimai, kadangi turime nemenkai antrųjų turų, kur Tėvynės sąjungos kandidatai kovos. Summa summarum aš vertinu, kad Tėvynės sąjungai pavyko šie rinkimai. Bet sakau irgi su atsarga, nes rezultatai kai kur galėjo būti ir smagesni – turiu galvoj didžiuosius miestus – ir Vilnių, ir Klaipėdą, Kaunas galbūt mažiausiai čia ką nors stebina. Stebina galbūt tik apimtis ir kitų partijų eliminavimas iš politinio gyvenimo [...].“
LLS – 121 mandatas
Į klausimus, ar atsipirko rinkimai ir kiek finansiniai resursai siejasi su sėkme rinkimuose, atsako Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininkas Eugenijus Gentvilas:
Proporcingai žiūrint, šie mūsų rinkimai taupesni buvo.
„Neskaičiavom, bet rinkimai, neabejoju, atsipirko. Mes tikrai nedaug išleidom. Partijos centras išleido užstatams ir taip pat šiek tiek skyriaus pinigų – iš viso apie 150 tūkst. eurų. Ir skyriai savo pinigų išleido – kiek turėjo, negaliu pasakyt. Reiktų sudėlioti skyrių surinktus pinigus ir išleistus – dar nežinom, dar neatėjo laikas ataskaitoms teikti, negaliu pasakyti. Bet žinant, kad 2015-aisiais mes tikrai žymiai daugiau išleidom, gavome irgi daugiau. Proporcingai žiūrint, šie rinkimai taupesni buvo.
Kiek siejasi finansiniai resursai su sėkme? Šiek tiek. Pirmiausia siejasi su žmonėmis. Jeigu koks beviltiškas kandidatas ir išmes daugiau pinigų, tai nebūtinai užtikrins sėkmę. Čia senas dėsnis ir ne tik mūsų partijai galiojantis – turėti pinigų, bet tai nebūtinai nulemia.“
LSDP – 264 mandatai
Į klausimus, kiek kainavo rinkimai ir ar atsipirko, atsako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas:
„Čia – ne verslo projektas, kad skaičiuotumėm investicinę grąžą. Iš centro, mūsų būstinės, savivaldos rinkimams buvo skirta apie 300 tūkst. eurų, visi buvo paskirstyti skyriams. Skyriai ir patys save, įstatymo nustatyta tvarka, finansavo, rėmė ir kandidatai, ir privatūs asmenys. Tikslios apskaitos mes dar neturime, nes rinkimai nesibaigė.
Turime 17 realių šansų laimėti antruose turuose mūsų merus. 13-oje iš savivaldybių mūsų kandidatai į merus pirmauja – tie šansai tikrai dideli [...].
Didžiuosiuose miestuose, bent jau Vilniuje, mūsų išlaidos plika akimi pasižiūrėjus buvo gerokai mažesnės lyginant su pirmaujančiomis partijomis ar frakcijomis.
Turint galvoj, kad partijos didžiąja dalimi yra finansuojamos iš mokesčių mokėtojų pinigų – iš biudžeto dotacijos, iš savo įnašo, aš to nevertinu atsiperkamumo prasme. Kiek turim pinigų, juos išleidžiam savo nuostatų viešinimui, o kaip į tai atsiliepia žmonės, rinkėjai, tokį ir turim rezultatą. Sąsają su išleistais pinigais ir pasiektais rezultatais, mes vėliau žiūrėsim, skaičiuosim. Didžiuosiuose miestuose, bent jau Vilniuje, mūsų išlaidos plika akimi pasižiūrėjus buvo gerokai mažesnės lyginant su pirmaujančiomis partijomis ar frakcijomis.“
DP – 60 mandatų
Į klausimą, ar atsipirko rinkimai ir ar tenkina rezultatai, atsako Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas:
Sudėtingiausi buvo rinkimai.
„Net negalvojam, nesvarstėm, ką tai reiškia atsipirkimas, kaip čia tai vertinti. Mano ir komandos užduotis buvo tokia, kad metus turim baigti be skolų. Kaip ten bus, taip bus. Kiek iš savo pinigų įdėjau tiek, kiek leistina pagal įstatymą, ir tiek.
Rezultatas mane tenkina. Sudėtingiausi buvo rinkimai. Po sudėtingų mano grįžimų radau išdraskytą partiją. Šiek tiek pavyko sulipdyti, atkurti struktūrą, pastatyti tvirtesnį fundamentą, pakelti ūpą. Aš patenkintas.
Politikoj „atsipirko“ negalima sakyti.“
TT – 49 mandatai
Į klausimus, ar atsipirko rinkimai ir kiek turimi finansai lemia rinkimų sėkmę, atsako partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) pirmininkas Remigijus Žemaitaitis:
„Nė vieni rinkimai negali atsipirkti, nes dirbi daugiau žmonėms. Tie pinigai yra pačių žmonių. Mes gauname valstybinę dotaciją, mus paremia, už tuos pačius pinigus mes dalyvavome rinkimuose. Ką suneša žmonės, mūsų kandidatai, tai vėlgi ar verslo, ar paties, ar iš kažkur...
O bendroj sumoj, tai, manau, labai gerai. Kai partija neturi pinigų, kai viskas areštuota, ir gauti daugiau šešiais tarybų narių mandatais negu gauta 2015 metais, o 2015 metais išleidome vos ne trigubai didesnę sumą – buvo daugiau kaip 200–300 tūkst. O dabar bendroj sumoj išleidom 40 tūkst. eurų. Aš manau, čia yra labai didelis skirtumas ir labai geras rezultatas.
Labai geri rezultatai. Pagal tai, ką mes turėjome, tai, o Jėzau.
Finansiniai resursai duoda, nes gali labiau išviešinti savo atliekamą darbą, ką tu esi atlikęs. Tas labai duoda reklamos užsakymų, tų pačių laidų [...]. Aš tai sakau bet kokiu atveju, mano galva, labai geri rezultatai. Pagal tai, ką mes turėjome, tai, o Jėzau.“
LSDDP – 24 mandatai
Į klausimą, ar atsipirko rinkimai, atsako Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas:
„Mes debiutavom, išrinkom keliasdešimt savivaldybių tarybų narių, turim vieną merą iš pirmo turo išrinktą. Debiutas yra kaip debiutas. Nebuvo jis apskritai palankus naujom partijom, nes rinkimuose dominavo komitetai. Sakyčiau, vyko savotiška antipartinė rinkimų kampanija. Partijai, aišku, geriau debiutuot nacionaliniuose rinkimuose, man taip regis.
Mes rinkimus visus padarėm savo entuziazmu.
Savivaldybių rinkimai yra šiek tiek kitokie, rinkėjai kitaip mąsto – žiūri lokaliau per savo miesto rajono prizmę. Tuo požiūriu, kadangi dar finansavimo neturim, mes tuos rinkimus visus padarėm savo entuziazmu. Tuo požiūriu apsimokėjo pradėti dalyvauti. Dalyvavome tik pusėje savivaldybių, toliau tęsime skyrių kūrimą, dalyvausim dabar Europos Parlamento ir Prezidento rinkimuose. Krikštas pirmas, mano požiūriu, buvo visai neblogas.
Mes, manau, ko gero, mažiausiai iš visų politinių partijų [investavom]. Jei atsakytume į jūsų klausimą tiesiogiai, tuo požiūriu mes tarp politinių partijų ir visų kitų subjektų, kurie dalyvauja rinkimuose, kuriems yra suteikiamas valstybės finansavimas, peržengėm 2 proc. ribą. Taigi, už savivaldybių rinkimus mes taip pat gausim valstybės dotaciją, kas yra labai svarbu visoms politinėms partijoms, o ypač naujom.“
