„Tai šimtmečio atminimo paminklas, ir Kaunas jo nusipelnė. Pats būdamas kaunietis aš be galo tuo didžiuojuosi ir linkiu visiems gražios šventės“, – kalbėjo V.Adamkus, sveikinęs kauniečius bei miesto svečius, taip pat akcentuodamas ne tik Vyčio skulptūros atidengimą, tačiau ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
„Mūsų klausė, kieno veidą mes įdėjom? Tai yra Romo Kalantos veidas“, – ceremonijos metu sakė skulptūros autoriai.
Šiuos žodžius kauniečiai palydėjo plojimais.
Renginio metu kalbėjęs meras V.Matijošaitis dėkojo ne tik kauniečiams, tačiau ir visai Kauno miesto savivaldybės komandai, prisidėjusiai prie idėjos įgyvendinimo, pavadinęs juos šimtmečio komanda.
Po to, kai skulptūra pasiekė Kauną, viešoje erdvėje užvirė diskusijos: vieni ją gyrė, o kitiems nepatiko detalės, pavyzdžiui, pernelyg jaunas kario veidas, buvo abejojama, ar skulptūrai tinka Kauno pilies prieigos.
Tiesa, prie Kauno pilies, panašu, susirinko ne skulptūros kritikai, o tie, kuriems ji patinka – kalbinti žmonės teigė, kad skulptūra yra graži ir puikiai dera Kaune.
Žmonės į Kauno pilies prieigas rinktis pradėjo likus daugiau nei pusvalandžiui iki oficialios renginio pradžios, Kauno senamiestyje ir greta jo susidarė automobilių spūstys.
Kai kurie šventėje sutikti kauniečiai teigė geriausias vietas Kauno pilies kieme užsiėmė likus maždaug pusantros valandos iki renginio.
Skulptūros atidaryme dalyvavo Viktoras Pranckietis, Vygaudas Ušackas, Arūnas Valinskas, Ramūnas Karbauskis, Kauno miesto savivaldybės meras ir Vyčio Kaune iniciatorius Visvaldas Matijošaitis, kiti svečiai, Suomijos, Kinijos, Lenkijos, Ukrainos bei kitų šalių delegacijos bei ambasadų atstovai.
Bronzinė skulptūra įkurdinta ant tamsaus granito šešių metrų skersmens sferos.
Skulptūros išliejimas atsiėjo 472 tūkst. eurų, dar apie 200 tūkst. eurų kainavo postamentas, aplinkos sutvarkymas, kamerų įrengimas. Didžiąją dalį lėšų skyrė Kauno miesto savivaldybė, prie „Laisvės kario“ idėjos Kaune finansiškai prisidėjo pavieniai kauniečiai bei įmonės ir organizacijos, tarp jų – ir JAV lietuviai. Iš viso Vyčiui aukas skyrė 1640 žmonių.
„Vyčio“ paramos fondas „Laisvės kario“ skulptūrą planavo statyti sostinės Lukiškių aikštėje, tačiau nelaimėjo Vyriausybės skelbto konkurso.
Nutarus paminklą statyti Kaune, jis Ukrainoje buvo nulietas per rekordinį laiką – per keturis su puse mėnesio. Į Kauną Vytis atgabentas praėjusią savaitę.
Kauno pilies vietą skulptūrai rinko patys kauniečiai. Iš trijų siūlytų – Santakos parko, Nemuno salos ir Kauno pilies, už pastarąją savo balsus atidavė 5 tūkst. 800 apklausos dalyvių iš 8 tūkst. 300 pareiškusių savo nuomonę.
Po Vyčio skulptūros atidengimo norintieji galėjo likti koncerte „Pilies muzika“ ir stebėti oro balionų šventę.
