Beveik 300 litų per mėnesį – tiek privalo mokėti prekybininkas, su savo prekėmis turgavietėje užėmęs 15 kvadratinių metrų plotą.
Prekeivių skaičiavimu, šiemet juos „užspaudė“ dvigubai padidėję mokesčiai. Pirmąjį nuomos mokesčio šoktelėjimą jie pajuto kovą – pasikeitus turgaus šeimininkams. Pasibaigus dešimt metų turgavietę administravusios savivaldybės įmonės „Senasis turgus“ sutarčiai su žemės nuomotojais, Tilžės turgų į savo rankas perėmė bendrovė „Tilžės turgus“. Tuomet žadėta turgavietę modernizuoti, gerinti darbo sąlygas pardavėjams.
Prekeiviai aiškino, kad pastaruoju metu smarkiai sumažėjo prekyba, todėl didesni mokesčiai jiems sunkiai pakeliami.
Bendrovė, perėmusi turgaus administravimą į savas rankas, pakėlė nuomos kainas, bet kartu pardavėjams žadėjo, kad porą metų ji nebesikeis. „Tačiau praėjo pusė metų ir kainos vėl keliamos. Kai šeimininkas buvo „Senasis turgus“, mokėjau 12, vėliau 15, o dabar iš manęs reikalaujama 24 litų per dieną už prekybos vietą“, – aiškino turguje prekiaujanti Adelė Šalčiuvienė.
Prekeiviai guodėsi patiriantys psichologinį spaudimą: neva jie verčiami pasirašyti naująsias sutartis ir mokėti didesnius mokesčius, nes bijo prarasti darbo vietą.
Vakar rūpesčių prispausti turgaus prekeiviai miesto valdžios atstovams guodėsi buvę verčiami pasirašyti sutartis, mat priešingu atveju jie baiminasi, kad gali būti perkelti į prastesnes vietas.
Moka, nes bijo
„Mums sakė, kad, jei nesumokėsime, perkels į prastesnes vietas, bet kur – neaišku“, – „15min“ pasakojo apatiniu trikotažu prekiaujanti Rasa. Moteris pasakojo, kad ir taip jau kuris laikas prekyba einasi sunkiai – pirkėjų turguje negausu.
„Buvo pasakyta, kad nereikia tokių, kurie priešinasi tvarkai. Šie pinigai už nuomą, praktiškai gaunami už orą – tai pačios lengviausios pajamos. Vienintelis teisingas pasirinkimas būtų – palikti juos „ant ledo“, – aiškino porą prekybos skyrių turintis Saulius. Jis nesutiko pasirašyti naujosios sutarties ir ketina kovoti, kad būtų laikomasi pirmojo susitarimo porą metų kainos nekelti.
Dalis pablogėjusiomis sąlygomis pasipiktinusių turgininkų kreipėsi į savivaldybę. Baiminamasi, kad mokesčiais „užsmaugus“ smulkiuosius verslininkus Klaipėdoje pasipildys bedarbių gretos.
Tilžės turguje paskutiniuoju metu dirba maždaug 800 prekeivių.
Apmokestino tualetą
„Tilžės turgui“ vadovaujantis Arūnas Norvaišas aiškino, jog perėmus turgavietės administravimą į šią teritoriją jau investuota maždaug 3 mln. litų. „Reikia suprasti, kad tai – ne kelių arų sklypas, o 7.6 hektaro. Sutvarkytos tvoros, vandens ir buities nuotekų sistema, automobilių aikštelės, tualetas – tai didžiuliai pinigai“, – aiškino jis.
A.Norvaišas aiškino, kad nepatenkintųjų iš kelių šimtų prekeivių likę vos keliolika.
Tačiau prekeiviai aiškino nepajutę, kad jų darbo sąlygos būtų pagerėjusios. „Iš šitų pinigų jie įsirengė šiltą vietelę – savo kontorą ir tualetą, už kurį mes turime mokėti po litą“, – aiškino A.Šalčiuvienė. Anot Rasos, turgus tebėra duobėtas, prekeiviams ir klientams tenka bristi per pelkes.
Patiria sunkumų
Pasak A.Norvaišo, bendrovė susiduria su dideliais ekonominiais sunkumais – jau kuris laikas dirbama nuostolingai. Nepakėlus prekybos vietos mokesčių, tektų atleisti turgaus darbuotojus – valytojus, apsaugininkus, administratorius. Plėtros planus apsunkino ekonominis nuosmukis, išaugusios palūkanos bankams. Paskaičiuota, kad per mėnesį bendrovė iš nuomos gauna maždaug 160 tūkst. litų, per metus tai sudarytų beveik 2 mln. litų.
Meras R.Taraškevičius A.Norvaišui siūlė kuriam laikui atsisakyti didelių investicinių projektų, bet nespausti prekeivių dideliais mokesčiais. „Dabar pasirinktas paprasčiausias būdas – perkelti įkainius tiems, kurie pinigus ir taip sunkiai uždirba“, – aiškino meras. Anot jo, pagrindinė problema – ne dideli įsipareigojimai bankams, o žemės nuomos mokestis, nes bendrovė „Tilžės turgus“ yra tik žemės subnuomininkė.
Jis priminė, kad savivaldybės įmonės „Senasis turgus“ veikla šioje turgavietėje buvo pelninga. Kasmet skaičiuotas maždaug 250 – 300 tūkst. litų pelnas.
Norėtų išsikelti
Prekeiviai, paklausti, ar sutiktų persikelti į kitą turgavietę, tikino, kad tokia galimybe naudotųsi, jei tik būtų įrengti tinkami paviljonai. Tinkamas esą būtų ir Senasis turgus miesto centre, jei tik ten būtų tinkamai paruoštos darbo vietos prekybai.
„Visi aštuoni šimtai prekeivių Senajame turguje nesutilptų. Tačiau tuščių vietų prekybai tebėra buvusiame aerodrome, netoli Klaipėdos. Gal verta vėl apie tai pagalvoti“, – svarstė R.Taraškevičius.
Prekybininkai aiškino, kad ši vieta jiems būtų paranki, jei tik būtų sureguliuotas visuomeninio transporto eismas.
