B.Hodgesas Vilniuje dalyvavo regiono šalių generolams surengtoje konferencijoje, kur buvo diskutuojama apie karą Ukrainoje ir NATO pertvarką, reaguojant į Rusijos grėsmę.
Konferencijos metu jis davė išsamų interviu portalui 15min, kur pateikė savo vertinimą dėl tolesnės karo eigos ir įvertino Baltijos šalių saugumo situaciją.
Interviu temos
- Tolesnio Ukrainos kontrpuolimo kryptys
- Galimas Rusijos Federacijos subyrėjimas
- Generolo Surovikino įnešti pokyčiai Rusijos kariuomenėje
- Generolo Marko Milley kalbos apie derybas
- Ukrainos oro gynyba: smūgiai Krymui ir Iranui
- Rusijos grėsmė Baltijos šalims ir pasirengimas gintis
- Baltarusijos vaidmuo kare
- Ukrainos perspėjimai dėl sabotažo Astravo AE
- Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje
– Jūsų vertinimu, kaip toliau vyks karas?
– Ukraina įgijo negrįžtamą pagreitį. Kelio atgal nėra. Rusijos logistikos sistema yra silpna ir išsekusi. Rusijos mobilizacija į kovą atnešė tik patrankų mėsos. Dar per anksti planuoti pergalės paradą, bet esu įsitikinęs, kad Krymas bus išvaduotas iki kitos vasaros. Ukrainos pajėgos bus pasirengusios pradėti šį lemiamą kampanijos etapą sausį arba vasario pradžioje.
Tai tapo įmanoma, kai buvo atkovotas Chersonas. HIMARS veikimo nuotolis yra apie 90 km, todėl ukrainiečiai jau dabar gali smogti taikiniams šioje pietų Ukrainos dalyje (rodo į teritoriją šiauriau nuo Krymo). Ukrainos kontrpuolimas, prasidėjęs rugsėjo pradžioje, turi du sparnus. Dešinysis sparnas buvo Chersono kryptimi. Antrasis prasidėjo Charkive ir judėjo žemyn. Jie susilieja. Taigi visi keliai veda į Krymą.
Per ateinančius du mėnesius šia kryptimi tendencija tęsis. Tikėtina, kad pajėgos čia (Chersono srityje) bus kurį laiką, kad suteiktų palaikymą ir sudarytų sąlygas judėjimui čia (rytų Ukrainoje)
Krymą palaiko tik dvi logistinės komunikacijos linijos. Viena iš jų yra Kerčės tiltas, kuris jau sugadintas. Britų žvalgyba teigia, kad jis visu pajėgumu nepradės veikti iki kitų metų rugsėjo. Ukrainiečiai ieškos kitų galimybių jį atakuoti.
Kita komunikacijos linija eina iš Rostovo. Netrukus ji taip pat bus HIMARS veikimo zonoje. Taigi yra dvi komunikacijos linijos – viena jau sutrikdyta, kita bus sutrikdyta. Rusijos vadams bus labai sunku palaikyti operacijas.
Jūs uždavėte paprastą klausimą. Aš pateikiau ilgą ir sudėtingą atsakymą. Sausio mėnesį jie bus pasirengę pradėti Krymo išvadavimą. Ir manau, kad iki rugpjūčio mėnesio tai bus baigta.
– Jei taip atsitiktų, kokių pokyčių tai atneštų Kremliui?
– Dabar Kremliuje ir aplink jį veikia daug jėgų. Žmonės ten, net ir patys aršiausi konflikto šalininkai, pripažįsta, kad tai buvo katastrofa Rusijai.
Net Rusijos televizijos laidose žmonės atvirai kritikuoja tai, kas vyksta, ypač po Chersono žlugimo. Kaip sake istorikas Timothy Snyderis, Kremliui blogai pralaimėti Ukrainoje, bet daug blogiau pralaimėti Rusijoje. Pradedame matyti, kaip trintis tarp Ramzano Kadyrovo, Jevgenijaus Prigožino ir kitų galios centrų Rusijoje iškyla į paviršių.
Manau, kad Kadyrovas ir čečėnai mato galimybę visiškai atsiskirti arba perimti kontrolę. Prigožinas negauna įsakymų iš Gerasimovo ar Šoigu. Jis yra savarankiškas ir turi didelę bei augančią karinę struktūrą. Taigi, Rusijos pusėje nėra nuoseklių, darnių kovinių pajėgų. Šalia to, ilgėja aukų sąrašas. Kremlius nebegali nuslėpti nuo gyventojų, kiek tūkstančių žmonių žuvo.
Rusijos ekonomikos būklė yra siaubinga, ir ji tik blogės. Jiems tenka importuoti žiemos karines priemones, žiemines uniformas iš Šiaurės Korėjos. Kokia bloga gali būti ekonomika, jei jie turi tai daryti? Taigi, kas nutiks? Aš nežinau. Niekada nepropaguočiau režimo pakeitimo. Kad ir kas ateitų po Vladimiro Putino, nėra jokios garantijos, kad Vakarams bus geriau. Bet manau, kad turėtume būti pasirengę galimam Rusijos Federacijos subyrėjimui įvykus tam tikriems pokyčiams Kremliuje.
– Minėjote Rusijos pajėgų susiskaldymą. Ar generolo Sergejaus Surovikino paskyrimas gali tai pakeisti? Ar matote kokių nors ženklų, kad vadovavimas Rusijos kariuomenėje būtų nuoseklesnis, ar jis toks pat blogas, koks buvo iki jo paskyrimo?
– Puikus klausimas.
