„Tai – dar viena realybe tampanti Rusijos svajonė po to, kai pritarė Turkijos įsiveržimui į YPG kontroliuojamą Sirijos dalį“, – „Reuters“ paskelbus, kad Turkija blokuoja NATO gynybos planus, tviteryje rašė vokiečių gynybos apžvalgininkas Julianas Roepcke.
Savo ruožtu „Reuters“ diplomatinis šaltinis teigė, kad „turkai laiko rytų europiečius įkaitais, blokuodami karinius planus tol, kol negaus nuolaidų“.
NATO ir Turkijos tikslai išsiskiria
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė, politologė Margarita Šešelgytė 15min tikino kad gynybos planų Baltijos šalims ir Lenkijai blokavimas yra platesnis Turkijos narystės NATO ir jos lojalumo Vakarams klausimas.
„Kai Turkija stojo į NATO 1952 metais, ji buvo visiškai kitokio pobūdžio valstybė demografijos, žmogaus teisių klausimais. Jei šiandien pasižiūrėtumėme į NATO narystės veiksmų planą, vargu, ar Turkija atitiktų didžiąją dalį kriterijų“, – sakė ji.
Anot politologės, viena svarbiausių šiandieninę situaciją nulėmusių priežasčių – Turkijos judėjimas autoritarizmo link šalyje įsitvirtinus valdančiajai „Teisingumo ir vystymosi partijai“ bei prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui.
Esą po 2016-ųjų bandymo įvykdyti perversmą Turkija ėmė flirtuoti su autoritariniais režimais, teikti stiprią paramą islamiškoms organizacijoms, bendrauti su teroristinėmis organizacijomis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Išmesti Turkiją iš NATO? Tai ir beveik neįmanoma, ir neprotinga
„(Nepavykęs perversmas – red.) buvo labai puiki proga Erdoganui pravalyti demokratiškiau mąstančius valstybės tarnautojus, atsikratyti nepatogių karininkų.
Turkijos kariuomenė nuo narystės NATO pradžios buvo demokratijos garantas. Po nepavykusio perversmo Erdoganas pravalė (karininkų) gretas, Turkija sustiprino kariuomenės vaidmenį valstybėje. Kariuomenė dabar nėra tas polius, kuris galėtų pasipriešinti Erdoganui, jei jis dar labiau ves valstybę autoritarizmo link“, – 15min sakė M.Šešelgytė.
Politologės teigimu, situacija regione gerokai pasikeitė, o Turkija siekia ją išnaudoti savo tikslais. Vienas jų – „sutriuškinti kurdus ir paversti jų autonomijos siekius neįmanomais“.
„Pastaraisiais metais matėme, kad Turkijos ir NATO valstybių tikslai labai išsiskirdavo. Vienas signalų – turkai nusipirko rusų oro gynybos sistemas S-400. Be to, Turkijos pozicija Irano klausimu dažnai nesutapdavo su vakarietiškąja“, – sakė ji.
M.Šešelgytė: „Visame šiame kontekste pastaraisiais metais matėme, kad Turkijos ir NATO valstybių tikslai labai išsiskirdavo.“
Šią savaitę Turkija išbandė S-400 sistemas panaudodama karinius lėktuvus, įskaitant amerikiečių gamybos naikintuvus F-16. JAV būgštauja, kad jei NATO narė Turkija integruos S-400 į savo gynybos sistemą, į Rusijos rankas gali patekti slapti duomenys apie Vakarų įrangą. Dėl S-400 sistemų įsigijimo Ankara buvo pašalinta iš amerikietiškų naikintuvų F-35 programos.
Pasak M.Šešelgytės, antrasis lūžis įvyko šį rudenį Turkijai įsiveržus į kurdų kontroliuojamas teritorijas Sirijoje po to, kai iš jų buvo išvestos amerikiečių pajėgos.
„Tai įvyko visiškai nesuderinus su Vakarų valstybėmis. Kalbėta, kad tai buvo suderinta su Trumpu. Tačiau kur kitos valstybės? Vėliau Trumpas irgi pasmerkė tokius Turkijos veiksmus“, – teigė politologė.
Būtent kurdų klausimas stabdo Ankarą dėl gynybos planų Baltijos šalims ir Lenkijai patvirtinimo. Pasak „Reuters“ šaltinių, Turkija reikalauja, kad NATO formaliai pripažintų kurdų Liaudies savigynos būrius (YPG) teroristine organizacija.
Su Turkijos Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią Ankare laiko teroristine organizacija, siejami YPG buvo vieni pagrindinių JAV sąjungininkų Sirijoje kovojant su „Islamo valstybės“ (IS) džihadistais.
Pasak M.Šešelgytės, Turkija iš draugo tampa priešu.
„Bet kadangi esame viename aljanse, Turkija yra toks frenemy (angliškų žodžių „friend“ (liet. draugas) + „enemy“ (liet. priešas) junginys)– žinai, kad negali pasitikėti“, – tikino politologė.
„Turkija nėra natūrali partnerė“
Po 2016-ųjų bandymo įvykdyti perversmą, po kurio suintensyvėjo prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pastangos susidoroti su opozicija, Linas Linkevičius tapo pirmuoju Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių užsienio reikalų ministru, aplankiusiu Turkiją.
Tuomet ministras tikino, kad turkai jaučia nuoskaudą, jog sulaukia daug partnerių Vakaruose kritikos, bet mažai palaikymo.
Praeityje ministras yra sakęs, kad Lietuvos interesas – išlaikyti ilgalaikę strateginę ES ir Turkijos partnerystę
2018-ųjų rugpjūtį Vilniuje lankęsis Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu tikino, kad šalis „gali puikiai balansuoti savo užsienio politiką šiame regione“ ir yra Aljansui įsipareigojusi NATO narė“.
Savo ruožtu L.Linkevičius žadėjo, kad Lietuva sieks gerinti dialogą tarp Turkijos ir Europos Sąjungos (ES). Pasak jo, „Lietuvai Turkija visada bus nuoširdus dialogo partneris“, o nesikalbėti tiesiogiai, net ir turint probleminių klausimų, „yra nenormalu“.
Vis dėlto, M.Šešelgytė 15min teigė, Ankara nėra natūrali Lietuvos partnerė, nes Turkija – autoritarinė valstybė, be to, palaiko pakankamai glaudžius ryšius su Rusija.
„Todėl sakyčiau, kad į Turkiją reikia pasižiūrėti šiek tiek kritiškiau, nes bendrų projektų tarp Turkijos ir Rusijos iš tiesų yra daug. Ir tie interesai valstybes jungia. Kyla klausimas, kurioje pusėje Turkija stovės, jei susikirs Vakarų ir Rusijos interesai?“, – tikino politologė.
M.Šešelgytės teigimu, apskritai tokių mažų valstybių kaip Lietuva misija yra remti liberalia demokratija pagrįstą tarptautinę tvarką.
VU TSPMI direktorės teigimu, apskritai tokių mažų valstybių kaip Lietuva misija yra remti liberalia demokratija pagrįstą tarptautinę tvarką.
„Nes tik tokioje tvarkoje mes galime išlikti“, – pridūrė M.Šešelgytė.
ES kritikuoja Turkiją dėl šalyje blogėjančios žmogaus teisių ir teisės viršenybės situacijos. Po nesėkmingo bandyti įvykdyti perversmą buvo suimta tūkstančiai karių, valstybės tarnautojų ir žurnalistų, taip pat surengtas referendumas, dar labiau išplėtęs R.T.Erdogano galias.
Žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International“ skelbia, kad sulaikytieji patyrė „mušimus ir kankinimus, įskaitant žaginimus, oficialiuose ir neoficialiuose sulaikymo centruose šalyje“.
Po nepavykusio perversmo vykdomi žmogaus teisių pažeidimai dar labiau atitolino Turkiją nuo narystės ES.
TAIP PAT SKAITYKITE: Turkijoje kalėjęs redaktorius: „Rašiau apie migrantus, o vėliau pats laukiau maisto davinio pabėgėlių stovykloje“
Sprendimų tikisi kitą savaitę
Antradienį L.Linkevičius atsisakė detaliai komentuoti karinį planavimą ir Turkijos poziciją, bet pripažino, kad Ankara siekia, jog NATO dokumentuose būtų atspindėtas jos požiūris į kurdų organizacijas, praneša BNS.
Jis sako tikįs, kad reikalingi sprendimai bus priimti iki kitą savaitę vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
„Galutinio sprendimo kol kas nėra. Vyksta pozicijų derinimas ir turime viltį, kad kai kurie sprendimai bus suderinti iki lyderių susitikimo gruodžio pradžioje Londone“, – BNS sakė L.Linkevičius.
„Neteisinga būtų teigti, kad yra galutiniai nesutarimai ar blokavimai. Vyksta procesas“, – pridūrė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė tikįs, kad aljansas ras visas puses patenkinančius sprendimus. Jis pareiškė susilaikysiantis nuo kategoriškų vertinimų.
„Tikiuosi, kad sąjungininkai NATO, organizacija kaip visuma, ieško sprendimų būdų, derasi ir suras tuos sprendimus, kurie patenkintų visas puses. <...>
Suprantu, kad skirtingos NATO narės turi įvairų požiūrį į vienokias ar kitokias problemas. Tačiau tam NATO organizacija ir egzistuoja, kad visi rastumėme tą bendrą vardiklį arba bendrą sprendimą“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas.
Gynybos planai Baltijos šalims ir Lenkijai buvo parengti po to, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą. Jie niekaip tiesiogiai nesusiję su Turkijos veiksmais Sirijoje – ten Ankara neseniai pasiuntė tūkstančius karių ir išvalė regioną nuo kurdų.
