Jei nebūtų galimybės išviešinti turto arešto faktą, nesąžiningas skolininkas galėtų realizuoti areštuotą turtą, taip atitolindamas išieškotojo galimybes atgauti tai, kas jam priklauso. Turtas areštuojamas ne tik dėl tūstančius eurų siekiančios negrąžintos sumos, bet ir smulkių, vos kelių dešimčių eurų skolų.
Staigmenos efektas
Gavus turto arešto akto duomenis turto areštas įregistruojamas greitai. Tai padaroma nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 8 darbo valandas. Tada duomenys apie turto areštą keliauja į registrus, kuriuose turtas įregistruotas. Skolininkai dažnai nustemba, kad apie būsimą turto areštą jiems nebuvo pranešta.
Turtas areštuojamas ne tik dėl tūstančius eurų siekiančios negrąžintos sumos, bet ir smulkių, vos kelių dešimčių eurų skolų.
Nepranešama sąmoningai: turtas areštuojamas siekiant iš skolininko atgauti skolą, tuo tarpu iš anksto pranešus apie areštą, veikiausiai didelė dalis nesąžiningų skolininkų pasirūpintų, kad iki arešto momento jų sąskaitose pinigų neliktų, o turtą perleistų kitiems asmenims. Dėl to neretai skolininkas apie turto areštą sužino tik po to, kai areštas jau būna įregistruotas.
Areštuoti turtą gali ne bet kas: duomenis apie turto areštą registrui gali teikti teismai, antstoliai, prokurorai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos bankas, kitos valstybės institucijos ir pareigūnai, turintys teisę areštuoti turtą.
Skolų „pamiršti“ neapsimoka
Banko sąskaitos, automobilio ar nekilnojamojo turto arešto sukeltus nepatogumus dažniausiai patiria asmenys, neva pamiršę neapmokėtą baudos kvitą ar kitus neįvykdytus finansinius įsipareigojimus. Neretai nemalonią žinią apie areštą žmogus išgirsta ketindamas parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą, o apie areštuotą sąskaitą praneša bankas.
Turto arešto aktų registro duomenimis, šiuo metu areštuota 105 tūkstančių fizinių ir 11,5 tūkstančių juridinių asmenų turto.
Apribojant finansinių sprendimų priėmimo laisvę asmuo priverčiamas atsiskaityti su kreditoriais ar valstybės institucijomis. Turto arešto aktų registro duomenimis, šiuo metu areštuota 105 tūkstančių fizinių ir 11,5 tūkstančių juridinių asmenų turto.
Dažniausiai areštuojamos kelių transporto priemonės – šiai dienai jų areštuota 166 tūkstančiai. Taip pat – nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų, pastatų, butų, kitų statinių), areštuota 152 tūkstančiai.
Visa informacija – vienoje vietoje
Centrinė hipotekos įstaiga visą informaciją apie turto areštus, taikytus nuo 2002 m. sausio 1 d., kaupia vienoje vietoje, todėl be šio registro duomenų neapsieina notarai – jie per metus atlieka net kelis šimtus tūkstančių paieškų, nemažai paieškų atlieka ir antstoliai, įvairūs juridiniai asmenys. Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, tad kiekvienas, turintis teisėtą tikslą, gali gauti registro duomenų išrašą.
Pateikus užklausą galima pasirinkti, kokią informaciją apie turto areštą asmuo nori sužinoti – nuo trumpos žinutės ar yra įregistruotas areštas turtui, iki išsamios informacijos, kas, kieno prašymu ir kuriam laikui areštavo turtą.
Daugiau informacijos apie Turto arešto aktų registrą čia.
