Beveik 20 metų šios grupės trukdė bet kokioms pastangoms atverti šį sektorių visuomenės kontrolei, o sau patogius verslo susitarimus – konkurenciniam spaudimui. Nedidelę daugumą parlamente turinčiai Vyriausybei tai bus kebli užduotis, rašo leidinys.
Atidžiau pažvelgus į politikos užkulisius bet kurioje šalyje tarp Baltijos ir Juodosios jūros netrukus galima pastebėti keistą ryšį tarp valstybės valdomų įmonių, pareigūnų ir politikų. Šis ryšys visuomenei paprastai nebūna atviras, neką mažiau dėl to, kad įvairaus lygio politikai paprastai turi „naudos“ iš valstybinių įmonių dosnumo, rašo „The Economist“.
Jeigu Lietuva valdytų savo viešojo sektoriaus įmones taip veiksmingai kaip Švedija ar Suomija, įplaukos sudarytų 1,5–2,5 proc. BVP, teigia premjeras Andrius Kubilius.Lietuvos Vyriausybė, kuriai stengiantis sumažinti beveik 9 proc. BVP siekiantį biudžeto deficitą teko imtis itin nepopuliaraus mokesčių didinimo ir išlaidų mažinimo, pasiryžo retam bandymui sutvarkyti šių įmonių valdymą.
Iš neseniai atliktos analizės matyti, kad energetikos, transporto ir žemės naudmenų srityse valstybės valdomo turto vertė 2009 metų pabaigoje buvo maždaug 18 mlrd. litų (6,6 mlrd. JAV dolerių), bet dividendų iš to turto gauta tik 45 mln. litų. Kapitalo grąža buvo neigiama – minus 6 procentai.
Įspūdingas netinkamo valdymo pavyzdys – miškininkystės pramonė.
Lietuvoje yra 830 tūkst. hektarų valstybės valdomo miško, kurį tvarko 42 įmonės. Vidutinė grąža 2008 metais sudarė vos 4 litus vienam kubiniam metrui medienos (Švedijoje šis rodiklis yra keturis kartus didesnis) ir net šios lėšos išnyksta dėl įmonių sąnaudų – valstybė negauna jokių dividendų. Vyriausybė dabar siūlo įsteigti vieną miškininkystės įmonę, kuri tvarkytų šį sektorių komerciniu pagrindu.
Panašių planų yra ir dėl valstybės valdomos žemės: ateityje ministerijos bei kitos valstybės įstaigos, kurių daugelis turi itin erdvius pastatus ir kompleksus, turės mokėti rinkos kainomis pagrįstą nuomą. Kai tai buvo pabandyta daryti Estijoje, įstaigų užimami plotai staigiai sumažėjo.
Jeigu Lietuva valdytų savo viešojo sektoriaus įmones taip veiksmingai kaip Švedija ar Suomija, įplaukos sudarytų 1,5–2,5 proc. BVP, teigia premjeras Andrius Kubilius. Tai leistų šaliai išvengti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos, o A.Kubiliaus vadovaujamai koalicinei Vyriausybei padėtų atsikratyti „dvejojančios Vyriausybės“ reputacijos, rašo leidinys.
Naująjį Vyriausybės planą palaiko prezidentė Dalia Grybauskaitė, buvusi už biudžetą atsakinga Europos Komisijos narė. Jos teigimu, naujoji ataskaita atskleidė „bejėgiškumą ir atsakomybės stoką“.
Ji teigia, kad juodoji ekonomika – kontrabanda ir korupcija – yra „didžiuliai ištekliai“, kurie būtų geresnis valstybės pajamų šaltinis negu didinami mokesčiai.
Lietuvos valdžios ketinimai sudomino kai kurias institucijas, įskaitant Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB). Su planu susipažinę bankininkai mano, kad toks požiūris galėtų taip pat suveikti Pietų Europos šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje.
Geriau tvarkomi valstybės valdomi sektoriai taip pat būtų gerokai patrauklesni juos privatizuojant, nors privatizavimo procesas buvusiose komunistinėse šalyse pastaraisiais metais iš esmės įstrigo. Estija iš naujo nacionalizavo geležinkelius ir išperka prastai valdomą nacionalinę oro bendrovę. Latvijai 2008 metais teko nacionalizuoti vieną didžiausių šalies bankų. Kai kurie regiono sektoriai, pavyzdžiui, energetika, vis dar laikomi pernelyg priklausomais nuo Rusijos įtakos, kad būtų galima tęsti jų privatizavimą.
Lietuvos pareigūnai tvirtina planuojantys dalinį bent kai kurių įmonių privatizavimą, užtikrinant tinkamą jų valdymą. Tačiau net ir ryžtingiausiai nusiteikusiems politikams gali būti sunku paaukoti „masalą“, kuriuo juos masina valstybės įmonės, rašo „The Economist“.
