Tiesa, ir tai ne absoliučiai. R.Žemaitaitis sako, kad, kaip ir iki šiol, „tvarkiečiai“ garsiai kritikuos ir tikrai nebalsuos už „durnus pasiūlymus“ – pavyzdžiui, sveikatos sistemos reformą, pagalbinio apvaisinimo sugriežtinimą, dar stipresnę tabako ir alkoholio kontrolę.
R.Žemaitaitis aiškina, kad tokiu būdu „tvarkiečiai“ nei išsižadės savo pažiūrų, nei bus opozicija tik dėl to, kad būtų opozicijoje.
Taigi kokius sprendimus „tvarkiečiai“ kelia kaip sąlygas valdantiesiems paremti? R.Žemaitaitis vardija svarbiausius:
- Minimali mėnesio alga (MMA) – 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio
- Tiesioginiai seniūnų rinkimai.
- Lengvatinis 9 proc. tarifas šildymui – tiek namų ūkiams, tiek daugiabučiams.
- Didžiųjų prekybos centrų nedarbas sekmadieniais. Tiesa, ne iškart visus sekmadienius, o kasmet vis po vieną. Tai reikštų, kad 2019-aisiais prekybos centrai nedirbtų tik paskutinį mėnesio sekmadienį, 2020-aisiais – du sekmadienius per mėnesį, 2021-aisiais – tris, o nuo 2022-ųjų visus sekmadienius.
- Pelno mokesčio perskirstymas taip, kad 25 proc. jo sumos liktų tos savivaldybės, kurioje veikia verslas, biudžete, o likę 75 proc. – į nacionalinį biudžetą.
- Daugiabučių renovacijos programos tąsa – įsipareigojimas renovuoti 2000 daugiabučių.
- Palaipsnis išmokų už kenksmingas darbo sąlygas, nusavintų per krizę, grąžinimas. „Tvarkiečiai“ nori, kad šiam tikslui kasmet būtų numatoma po 50 mln. eurų ir iki 2022 m. kompensacijos būtų išmokėtos.
- Neapmokestintas pajamų dydis, kuriam esą jau pritarta pavasario sesijos pabaigoje, užtikrinantis, kad vidutinis darbo užmokestis pasiektų 1000 eurų.
R.Žemaitaitis tikino, kad „tvarkiečiai“ frakcijų koalicijos sutartį su „valstiečiais“ pasirašys tik tuomet, jei sulauks garbės žodžio, kad rudens sesijos pradžioje – rugsėjį šiems projektams bus uždegta žalia šviesa.
R.Žemaitaitis neigia išvertęs kailį
Tiesa, jis pripažino, kad kol kas net ne visi siūlymai yra registruoti kaip įstatymų pataisos. Tačiau tai esą ne bėda. Gavę „valstiečių“ pritarimą „Tvarkos ir teisingumo“ nariai užsibrėžtų per vasarą reikiamus teisės aktus parengti.
„Nei į Vyriausybę, nei į ministerijas mes nepretenduojame“, – akcentavo R.Žemaitaitis.
Dėl postų Seime, anot jo, gali būti kalbamasi, tačiau tai esą nėra esminis dalykas. R.Žemaitaitis dievagojasi, kad sąlygos, jog pats turėtų tapti Seimo vicepirmininku tikrai nekelia. Esą apskritai visas derybų procesas patikėtas „tvarkiečių“ frakcijos seniūnui Vytautui Kamblevičiui ir nariui Kęstučiui Bartkevičiui.
Pasak jo, mintis apie siekį gauti postą Seimo vadovybėje buvo išpūsta tų „tvarkiečių“, kurie patys pageidauja daugiau įtakos partijoje ir politikoje apskritai.
„Mums svarbiausia, kad mūsų programiniai dalykai būtų svarstomi. Tarkime, mūsų programos penkiolika svarbiausių punktų jau yra įgyvendinti, tada galime ramiai eiti į rinkimus, politiškai dėliotis“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Pastaruoju metu jis pats garsėjo kaip aršus valdančiųjų kritikas. Ir R.Žemaitaitis sako neišvertęs kailio, kai staiga prasidėjo derybos dėl paramos LVŽS. Pasak jo, net ir dėl mokesčių ir pensijų reformų „tvarkiečiai“ balsus pažadėjo tik tada, kai sulaukė „valstiečių“ žingsnių link kompromiso. Tokiu būdu esą buvo įvestos „Sodros“ lubos.
Derybos vyksta, bet nevyksta?
Pasak V.Kamblevičiaus, derybos su „valstiečiais“ dėl frakcijų koalicijos vyks kitą savaitę arba dar vėliau – kai iš atostogų grįš premjeras Saulius Skvernelis.
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra sakęs, kad su „tvarkiečiais“ galima pasirašyti tik frakcijų bendradarbiavimo sutartį, nes dar prieš rinkimus yra nubrėžta raudona linija koalicijos su jais nekurti dėl „Tvarkai ir teisingumui“ pareikštų kaltinimų korupcijos byloje.
„Jei jie norėtų padėti valdančiajai daugumai priimti gerus sprendimus Lietuvai, galėtų būti susitarimas tarp frakcijų. Bet jų kaip partijos negalėtume kviesti į koaliciją dėl pareikštų įtarimų“, – BNS trečiadienį sakė R.Karbauskis.
Anot R.Karbauskio, pagal frakcijų susitarimą „tvarkiečiams“ galėtų būti pasiūlytos Seimo vicepirmininko pareigos. Jo teigimu, tokių pareigybių skaičių galima padidinti priėmus Seimo statuto pataisas.
„Jeigu būtų toks pageidavimas, teoriškai šnekama, kad galbūt galėtų būti vadovybė Seimo pozicijoje“, – teigė R.Karbauskis.
Antradienį R.Karbauskio atstovė spaudai Dalia Vencevičienė nurodė, kad LVŽS lyderiui „Tvarkos ir teisingumo“ derybiniai punktai žinomi. Pasak jos, šie punktai atitinka Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos programą ir tai, kad TT juos mato kaip prioritetus, rodo, kad „tvarkiečiai“ yra nusiteikę ateityje palaikyti LVŽS projektus Seime. Atstovė taip pat informavo, kad šiuo metu LVŽS ir „Tvarkos ir teisingumo“ derybos dėl bendradarbiavimo nevyksta.
