„Aš labai džiaugiuosi šiais rezultatais, esu labai labai laimingas. Nors daugelis norėjo, kad mūsų rezultatai būtų prastesni, daugelis stengėsi, kad žmonės mažiau pasitikėtų mūsų kandidatais“, – sakė „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis.
Partijos pirmininkas Rolandas Paksas spaudos konferencijoje nepasirodė – partijos atsakingasis sektretorius Almantas Petkus BNS surengtos spaudos konferencijos Valdovų rūmuose metu sakė, kad ryte partija gavo R.Pakso laišką, kuriame jis pareiškia paliekantis pirmininko postą.
„Prieš pat ateinant čia, į šitą spaudos konferenciją, aš, kaip atsakingasis sekretorius, gavau mūsų pirmininko prezidento Rolando Pakso pareiškimą, kad jis atsistatydina iš pirmininko pareigų“, – sakė A.Petkus.
Spaudos konferencijoje dalyvavę partijos atstovai nenorėjo detalizuoti, kodėl R.Paksas pasitraukė iš partijos.
„Nenorime komentuoti plačiau. Manau, kad šiandien daugiau išgirsime iš jo paties“, – sakė A.Petkus.
Derina interviu „Respublikai“
R.Paksas atsiliepti telefonu ir paaiškinti pasitraukimo motyvų nenorėjo. Tačiau nuolat skambinant kartą „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas atsiliepė netyčia.
„Reiktų kam nors interviuką šiandien, pavyzdžiui, iš „Respublikos“ tai, kuri gerai sudėlioja mintis, Jūratė? O visiems kitiems aš ten nenoriu dalintis įspūdžiais. Jo“, – 15min telefonu netyčia pakalbėjo R.Paksas.
Dar pernai kovo mėnesį, po „tvarkiečiams“ nesėkmingų savivaldos rinkimų buvo kilę klausimų, ar R.Paksui nereikėtų trauktis iš partijos pirmininko posto.
Tačiau tuomet R.Paksas sakė, kad atsistatydinti neketina.
„Mes esame ir jauni, ir gražūs. Be to, mūsų partijoje niekas netrukdo atsinaujinti ir priimti naujų lyderių ir jie vestų visus likusius, bet su šita atsistatydinimo mada man ne pakeliui“, – pernai kovą sakė R.Paksas.
R.Paksas: žmonėms mano apkalta tapo nesvarbi
Iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkų atsistatydinantis Rolandas Paksas pripažįsta, kad prastus partijai Seimo rinkimų rezultatus galėjo lemti ir užmiršta istorija apie jo apkaltą 2004 metais.
„Tas neteisėtas procesas 2004 metais, tas antikonstitucinis perversmas, jis tuo metu užgavo daugelį žmonių, kurie balsavo už prezidentą Rolandą Paksą. Ir vieni, kiti, treti rinkimai po to žmonės (...) norėjo gerai įspirti tai sistemai už tai, kad ji pastūmė prezidentą, už kurį jie balsavo“, – žurnalistams „Tvarkos ir teisingumo“ būstinėje pirmadienį sakė R.Paksas.
„Tai buvo tokia situacija, bet gyvenimas bėga, jau prabėgo 13 metų, ir žmonės užmiršo, kas tai buvo, kodėl buvo, už ką buvo tas perversmas, kasdieniai rūpesčiai, vaikai, mokesčiai, išvykimas, emigracija, ir šitie įvykiai išsitrina, kiekvienas žmogus turi savo problemų. Gyvename kitokiu laikotarpiu, reikia konkrečių veiksmų, reikia mažinti mokesčius, didinti pajamas, spręsti emigracijos klausimus, o ne galvoti, kaip čia buvo prieš 13 metų“, – pridūrė jis.
R.Pakso interviu paskelbė „Lietuvos ryto“ televizija savo interneto puslapyje.
Jis teigė nesidžiaugiantis „Tvarkos ir teisingumo“ pasirodymu rinkimuose.
„Aš nesidžiaugiu rezultatais, ir man atrodo, kad tas darbas, kurį mes atlikome, jis buvo vertas daugiau nei 5 su kažkiek procento“, – kalbėjo politikas.
Pasak R.Pakso, šiandien partijai reikia lyderio, kuris nacionaliniuose rinkimuose gali dalyvauti be apribojimų.
Aš nesidžiaugiu rezultatais, ir man atrodo, kad tas darbas, kurį mes atlikome, jis buvo vertas daugiau nei 5 su kažkiek procento, – sakė R.Paksas.
„Aš manau, kad tuo metu, kai visoje Europoje, visoje Europos Sąjungoje, analogiškos partijos kaip „Tvarka ir teisingumas“, gindamos nacionalines vertybes, užima forpostus ir ima bastionus, (...) Lietuvoje dėl manęs, kadangi aš negaliu dalyvauti kaip lyderis, mes to negalime pasiekti. Reikia daryti sprendimus“, – sakė politikas.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot teismo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją. Priimti tokią pataisą Seime vis neužtenka balsų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausį konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas. Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R.Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Kabinetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
Rezultatai geresni nei tikėjosi
A.Petkaus teigimu, partijos rezultatai nėra itin blogi: „Buvo tikėtasi, kad gali būti ir blogiau. Šįkart gavome daugiau balsų negu praėjusiuose savivaldos rinkimuose. Lyginant su praėjusiais Seimo rinkimais, tai mažiau balsų.“
Trečiadienį rinksis partijos valdyba, kuri ir svarstys klausimą dėl to, kad turėtų užimti R.Pakso vietą. Pirmiausia bus išrinktas laikinas partijos pirmininkas, o per mėnesį turėtų būti nuspręsta ir dėl nuolatinio pirmininko.
R.Žemaitaitis taip pat nenorėjo komentuoti R.Pakso pasitraukimo, tačiau tikino, kad sprendimą supranta: „Žmogus, kuris kovoja už žmogaus teises 12-13 metų, ir žmonės tarsi to neišgirsta, ir neišgirdo tie politikai, yra nuoskauda.“
R.Žemaitaitis sakė šiuo metu nesvarstantis, ar pats sieks partijos pirmininko posto.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ surinko kiek daugiau nei 5 proc. balsų ir Seime užsitikrino mažiausiai 5 mandatus. Po reitingavimo pirmasis penketukas atrodo taip: Remigijus Žemaitaitis, Petras Gražulis, Kęstutis Pūkas, Kęstas Komskis, Rimas Andrikis.
R.Žemaitaitis regi „tvarkiečius“ valdančiojoje koalicijoje. Politikas taip pat kalbėjo turįs žinių, kad šį rytą bendriems darbams aptarti buvo susitikę „valstiečiai“, kurie tikina iki antrojo turo su niekuo nesiderėsiantys, ir konservatoriai.
„Mano žiniomis, valstiečių partijoje yra skilimas – vienas lyderis derasi su kairiaisiais, kitas lyderis derasi su konservatoriais. Vienas turi vieną, kitas kitą kandidatą į premjerus. Gali būti taip, kad visos partijos taps valdančiąja dauguma, o valstiečiai gali tapti opozicija. Politikai, kurie kalba, kad neis į koaliciją su viena ar kita partija, labai nesąžiningai elgiasi“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pirmadienį sakė, kad neis į koaliciją su „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Esą nebūtų ėjęs ir su Darbo partija, tačiau pastaroji į Seimą nepateko.
R.Pakso ir partijos bėdos
Naujienų agentūra BNS primena, kad R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausį konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas. Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R.Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Kabinetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
2014 metais teisėsaugos pareigūnai atliko keliolika kratų penkių asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose bei politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje, taip pradėdami didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu. Tyrimo metu 12 asmenų apklausti kaip įtariamieji dėl skirtingų nusikalstamos veiklos epizodų, iš jų septyni yra valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys. Įtarimai, be kitų asmenų, pateikti Seimo nariu Rimui Antanui Ručiui ir „Tvarkai ir teisingumui“ kaip juridiniam asmeniui.
Specialiųjų tyrimų tarnyba šiemet pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą, kuriame nagrinėja duomenis, ar žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R. Paksu, jog šis už kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, kad šie leistų eksploatuoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose.
Šioje byloje įtarimai prekyba poveikiu pateikti G.Vainauskui, prokurorai taip pat yra kreipęsi į Europos Parlamentą dėl jo nario R.Pakso teisinės neliečiamybės panaikinimo. Jam taip pat norima pareikšti įtarimus prekyba poveikiu.