Pasak muziejaus, nuošliaužos, užfiksuotos vasario 7-ąją, tvarkymo darbai pradėti jau po dviejų dienų: pirmiausia nuo pagrindinio tako išvežtas nušliaužęs gruntas, šią savaitę sunkiąja technika išvalomas atitrūkęs paviršinis gruntas pačioje nuošliaužoje.
Darbus atlieka įmonė „Rekreacinė statyba“, sudariusi sutartį su muziejumi.
„Nuošliaužos vieta bus stabilizuojama išvalytoje vietoje paklojant atvirkštinį filtrą (sluoksnį iš smėlio ir žvyro frakcijų) bei drenažą apsuktą geotekstile, po to užpilant stambios frakcijos skaldą ir ją sutvirtinant metaliniu tinklu“, – skelbia nacionalinis muziejus.
Pasak jo, šiuo metu pokyčiai kalne nėra fiksuojami, tačiau atsižvelgiant į ilgai trunkančius nepalankius orus, būklė yra nuolatos stebima ir nepaisant priemonių, kurių imamasi, neatmetama naujų įtrūkių ir nuošliaužų tikimybė.
Muziejaus teigimu, nuošliaužos susidaro dėl nestabilaus daugiau nei prieš 30 metų ant kalno supilto grunto, bet tai labiau daro žalą vizualinei kalno išvaizdai, o ne stabilumui. Šį gruntą numatoma nukasti vykdant ilgalaikius kalno tvarkymo darbus.
Dalis paviršiaus grunto pietrytiniame kalno šlaite nuslinko vasario 7-ąją – tai yra pirmoji nuošliauža nuo 2017-ųjų metų.
Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Pastaruoju metu esminiai Gedimino kalno tvarkymo darbai strigo dėl muziejaus ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidoreterra“ – įmonė ir valstybinės institucijos nesutaria, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų. Su šia įmone muziejus pernai nutraukė sutartį.