Leidinio interneto svetainėje ketvirtadienį paskelbtoje publikacijoje svarstoma, kad išspręsti nesutarimus gali padėti ir į pragmatiškumą atsigręžusi Lietuvos užsienio politika.
Anot „The Economist“, Lietuva brangiai sumokėjo dėl savo ankstesnės principingos laikysenos, todėl „tylaus gyvenimo noras yra suprantamas“.
„Prezidentė D.Grybauskaitė mano, kad geri santykiai su ES partnerėmis, tokiomis kaip Prancūzija ir Vokietija, yra labai svarbūs. Ji taip pat nori netrukus aplankyti Rusiją, mano, kad Baltarusijos autokrato boikotavimas yra nenaudingas“, – rašo „The Economist“ ir priduria, kad iš esmės pragmatiškam požiūriui pritaria ir Vyriausybė.
Priminus, kad visos Lietuvos vyriausybės turėjo problemų su Lenkija, ypač dėl asmenvardžių rašymo, rašinyje svarstoma, kad pasikeitęs Lietuvos požiūris gali padėti išspręsti ginčus su Lenkija.
„Ar per daug tikėtis, kad šis požiūris galėtų išspręsti ginčą su Lenkija? Tai galėtų įtraukti Baltijos šalis į atsirandančią Lenkijos vadovaujamą Vidurio Europos aljansą apie seną Višegrado grupę. Stiprus Lenkijos ir Lietuvos aljansas Europai gerai pasitarnavo praeityje. Tą patį galėtų padaryti vėl“, – rašo „The Economist“.
