Neturi kur pailsėti
Į redakciją besikreipusi Jolita pasakojo kartą kaip visada su mažais vaikais išsiruošusi pasibūti prie Vilniaus rajone, Glitiškių kaime, esančio Širvio ežero. Moterį papiktino tai, kad pakrantė, kur šeima nuolat leisdavo laiką, užtverta, o ant tvoros užkabinta lentelė „Privati valda“.
„Esu trijų vaikų mama, gyvename Vilniaus rajone, kur ežerų lyg ir daug, bet gerų krantų, prie kurių būtų galima pailsėti su vaikais, nėra. Jau daug metų su mažais vaikais porai valandų ištrūkdavome prie Glitiškėse esančio ežero, kol šiais metais nuvažiavę pasimaudyt pamatėme tiesiog aptvertą praėjimą prie kranto“, – situaciją dėstė moteris.
Kaip tai gali būti? Yra pastatyti du namai, jie aptverti tvora, viskas gerai – čia jų nuosavybė, bet yra krantas ir yra ežeras?
„Kaip tai gali būti? Yra pastatyti du namai, jie aptverti tvora, viskas gerai – čia jų nuosavybė, bet yra krantas ir yra ežeras, kurie tikrai nėra jų nuosavybė. Ar tiems žmonėms negalioja jokie įstatymai?
Čia yra be galo daug jaunų šeimų, kurios ten važiuodavo su mažais vaikais. Bet, aišku, ten, kur yra pinigai, įstatymai negalioja. Juokingiausia, kad ant lentelės buvo parašyta „Privati valda. Palapinių nestatyti, nedeginti laužų“, o to ten niekada ir niekas nedarė“, – piktinosi moteris.
Nepraeinamas kelias
Nuvykus iki minimos Širvio ežero pakrantės Šilo gatvėje įsitikinome, kad praeiti iki vandens keliu, kuriuo anksčiau eidavo gyventojai, – sunkoka. Nedidelis takelis, kuriuo eidavo žmonės, užtvertas viela ir iš tiesų uždėta lentelė su užrašu „Privati valda. Deginti laužus ir statyti palapines draudžiama“. Tiesa, viela driekiasi ne iki pat ežero kranto. Tarp vandens ir vielos išsikeroję sunkiai prieinami krūmynai. Tačiau atstumas nuo ežero iki vielos, kaip vėliau tikins savininkas – atitinka teisės aktus.
Prie kranto esančio sklypo savininkas V.Karalius žurnalistus įsileido noriai. Pasikvietė aprodyti ir papasakoti, kaip viską mato jis pats. Nusivedė iki krantinės, kuri yra šalia jo sklypo. Viskas gražu, nušienauta, sutvarkyta, be šiukšlių. V.Karaliui priklauso ir nuo krantinės į viršų besidriekiantis šlaitas, tačiau savo teritoriją jis apsitvėręs kiek toliau. „Anksčiau čia buvo toks savotiškas paplūdimys, gyventojai pripratę, kad galėdavo poilsiauti ir ant šio šlaito ir visoje šioje teritorijoje. Mes žinome įstatymus – 5 metrai nuo vandens, taip ir yra padaryta.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Andrius Masiokas teigė, įstatymas aiškiai numato, kokie yra tvorų statymo prie vandens telkinių reikalavimai: „Pagal tai, koks yra vandens telkinio dydis ir kokioje teritorijoje – saugomoje ar nesaugomoje – jis yra, nustatoma, kokiu atstumu turi būti tvora. Jeigu tai yra nesaugoma teritorija ir ne miestas, dažniausiai tai būna ne mažiau kaip 5 metrai.“
Paklaustas, ar sklypo savininkas turi palikti praėjimo vietą, jei 5 metrų atstumu nuo tvoros iki ežero yra sunkiai praeinami želdiniai, specialistas tikino, kad tokie dalykai įstatyme nenumatyti.
„Aišku, situaciją reikia vertinti vietoje. Tačiau jei toje teritorijoje įstatymai numato, kad tvora turi būti ne mažiau kaip 5 metrai nuo kranto, ir to laikomasi, tai viskas yra gerai. Jokie želdiniai, krūmai ar augalai nėra traktuojami kaip kliuvinys, to įstatymas nenumato“, – aiškino specialistas.
Jokie želdiniai, krūmai ar augalai nėra traktuojami kaip kliuvinys, to įstatymas nenumato.
V.Karalius tikino, kad prieiti prie vandens ir išsimaudyti žmonėms tikrai netrukdo, tačiau jų pasisėdėjimai – kitas klausimas.
„Mes tikrai nedraudžiame eiti maudytis, ateina čia ir žvejai. Tiesa, jie kažkaip ir pro tuos krūmus praeina, bet jei žmonės nori tiesiog pasimaudyti, mes ir taip įsileidžiame. Bėda, kad neretai, kai ateina, atsineša ir alkoholio, ir šiukšlina.
Tai žinot, mes juk viską tvarkome. Ko jie neina prie šalia esančių priėjimų? Nes nenušienauta, nes nesutvarkyta. Čia, aišku, maloniau, bet mes čia tvarkomės patys, todėl ir norime tą tvarką palaikyti“, – savo poziciją dėstė vyras.
Šiukšlių prie gretimo kranto, įsitikinome, – kalnas. Žolė nenušienauta, aukšta. V.Karalius tikino suprantantis ir tuos žmones, jei nėra tinkamos vietos pabūti, pailsėti, kyla visokių nesutarimų. Pašnekovas tikino šiuo klausimu įžvelgiantis savivaldybės aplaidumą ir retoriškai klausė, kodėl negalima nušienauti, sutvarkyti ploto ir padaryti visuomenei tinkamo priėjimo prie kranto, kur žmonės galėtų pailsėti, pabūti.
Situaciją paprašyta pakomentuoti Vilniaus rajono savivaldybė visų pirma tikino, kad specialistai, prižiūrintys viešąją tvarką rajone, nėra gavę gyventojų nusiskundimų dėl priėjimo prie Širvio ežero (Glitiškių k.).
„Teisės aktai numato, kad privatūs asmenys, kuriems priklauso sklypai besiribojantys su vandens telkiniu, privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis. Jei šis reikalavimas yra pažeistas, reikėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją“, – patarė savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Gulbinovič.
Su tuo, kad Glitiškių kaime žmonėms nėra visuomenei pailsėti prie ežero tinkamos vietos, savivaldybės atstovai nesutiko: „Mūsų žiniomis, priėjimas prie Širvio ežero tikrai yra galimas nuo Glitiškių dvaro. O ateity ten turėtų būti gražus paplūdimys ir su geltonu smėliuku. Daugiau sklypų, skirtų visuomenės poreikiams, nėra“, – tikino specialistė.
Vis dėlto, norėdama įsitikinti, ar pažeidimų minėtoje Širvio ežero pakrantėje nėra, savivaldybė patikino artimiausiomis dienomis ten nusiųsianti viešosios tvarkos pažeidimus vertinančius specialistus.
