Anot dokumento, fizinis barjeras turės būti įrengtas 508 km ruože.
Visas sienos su Baltarusija ilgis – 678,82 km.
„Kalbame apie atkarpą, kur galime nutiesti fizinį barjerą“, – pirmadienį paaiškino premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėžusi, kad yra plotų, kur tvoros tiesimas negalimas, pavyzdžiui, dėl to, kad ten telkšo vanduo ir panašiai.
Numatoma, kad bendras apsauginės tvoros aukštis su spiraline viela turi būti ne mažesnio kaip 3 metrų aukščio, tvora turi būti pagaminta iš metalo ir atspari Lietuvoje susidarančioms gamtinėms sąlygoms.
Anksčiau projekte buvo numatyta aukštesnė tvora – ne mažesnė nei 4 metrai.
Premjerė I.Šimonytė pirmadienio posėdyje patikino, kad labiau rizikinguose ruožuose aukštis galės būti didesnis.
Prioritetas bus teikiamas tiems ruožams, kurie rizikingiausi.
„Prioritetas bus teikiamas tiems ruožams, kurie rizikingiausi“, – teigė premjerė.
Kol kas projektą baigti numatoma iki kitų metų rugsėjo, tačiau galutinį projekto užbaigimo terminą per dvi savaites pateiks Energetikos ministerija.
I.Šimonytė paaiškino, jog įmonė dar turės atlikti rinkos konsultacijas.
Nuspręsta, kad tvoroje turi būti įrengti vartai ir varteliai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai.
Numatoma, kad prie tvoros į Baltarusijos pusę ant žemės turi būti įrengta spiralinė maksimaliai ją įveikti kliudanti viela.
Iš 2021 metais iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vidaus reikalų ministerijai skiriama iki 152 mln. eurų projektui įgyvendinti.
Projekto teikime paaiškinama, kad lėšos, kurių prireiks kitąmet, turės būti numatytos 2022 metų biudžete.
„Fiziniam barjerui įrengti preliminariai reikėtų apie 152 mln. eurų, tačiau ši suma gali keistis atsižvelgus į techninius, inžinerinius ir kitus su fizinio barjero įrengimu susijusius sprendimus, taip pat įtakos gali turėti ir rinkos pokyčiai“, – teigiama dokumentuose.
Kelia ES finansavimo klausimą
„Šiuo metu derybos dėl tvoros finansavimo su Europos Sąjungos (ES) institucijomis nevyksta, yra klausimas, kurį kelia Lietuva, manau, prie jo prisijungs ir kitos valstybės“, – pirmadienį paklausta, ar kalbama su ES dėl lėšų tvoros statyboms, kalbėjo premjerė.
Jos teigimu, nebus taip, kad prašysime ES pinigų projektui ir jį darysime tik tada, jei pinigus gausime.
„Ar pavyks susiderėti, ar nepavyks, kitas klausimas, bet mums kelti šį klausimą niekas negali uždrausti“, – kalbėjo ji.
Įgyvendinant projektą atstovauti valstybei, kaip užsakovui, pavesta Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT).
I.Šimonytė: tai – nelabai maloni užduotis
Pirmadienį ministrai sutarė, kad projektą įgyvendins UAB „EPSO-G“.
„Įmonė užsidirbti iš šio projekto negali – pasidengs kaštus administravimo. Tai yra didelis iššūkis – nelabai maloni užduotis, turint omenyje, kad tai svarbus projektas ir jam bus skiriama daug dėmesio“, – teigė premjerė I.Šimonytė.
„EPSO-G“ yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė.
Ją sudaro patronuojanti valdymo bendrovė „EPSO-G“ , penkios tiesiogiai patronuojamos įmonės „Litgrid“, „Amber Grid“, „Baltpool“, „Tetas“, „Energy cells“ bei netiesiogiai kontroliuojama „GET Baltic“.
„Mums bus svarbu ne tik greitis, kaštai, bet ir skaidrumas, įmonė galės užtikrinti visus tris dalykus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo premjerė.
R.Zukas: darbai prasidės prie Druskininkų
„EPSO-G“ generalinis direktorius Rolandas Zukas pirmadienį kalbėjo, kad pirmiausiai darbai prasidės pasienio ruože prie Druskininkų.
Jo teigimu, iki rugsėjo vidurio bus atlikti parengiamieji planavimo darbai, sudėliota projekto įgyvendinimo struktūra.
„Mes organizuosime pirkimus taip, kad galėtume įtraukti ne tik dukterines įmones, bet ir verslo įmones, dirbančias, ko gero, ne tik Lietuvos rinkoje. Didžiausi iššūkiai, kuriuos matau, susiję su medžiagų tiekimu, nes reikia didžiulio kiekio metalo gaminių – jas reikės pagaminti ir pristatyti palei visą ištiestą ilgą sienos ruožą“, – sakė jis.
R.Zuko teigimu, projekto komandą sudarys žmonių grupės, planuojama startuoti su maždaug 15 darbuotojų.
„Manau, kad mes susitvarkysime, panaši situacija buvo kai pradėjo įgyvendinti didelės talpos kaupiklių projektą – irgi sugebėjome greitai susimobilizuoti, surinkti komandą, šiai dienai esame pasiekę pakankamai didelę brandą šiame projekte“, – pabrėžė jis.
Tvoros statybas prižiūrės komisija
Projekto eigą prižiūrės speciali komisija, kuriai pirmininkaus premjerė Ingrida Šimonytė, komisijai priklausys vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, energetikos ministras Dainius Kreivys, finansų ministrė Gintarė Skaistė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir VSAT vadas Rustamas Liubajevas bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Eglė Kuklierienė.
Stebėtojo teisėmis Komisijos veikloje galės dalyvauti Lietuvos Seimo Audito komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos, Biudžeto ir finansų komitetų atstovai, komisijai planuojama leisti pasitelkti įvairius ekspertus.
Komisijos posėdžiai bus uždari – juose dalyvauti galės tik leidimus dirbti su slapta medžiaga turintys asmenys.
Kiek žemės reikės paimti – nežino
Rengiant fizinio barjero projektą, įgaliota institucija identifikuos reikalingą visuomenės poreikiams paimti žemę – paėmimas bus vykdomas pagal jo tvarką reglamentuojančius teisės aktus.
15min anksčiau VRM teiravosi, kiek tokios žemės, kurią reikės paimti, yra, tačiau to ministerija kol kas nežino.
„Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta projekto parengiamieji darbai, techniniai derinimai, kol kas dar nėra žinomas tikslus valstybei priklausiančių ir privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų / plotų skaičius, reikalingas fizinio barjero ir statinių ar įrenginių įrengimui“, – teigiama atsakyme 15min.
Galutinai suderinus projektą, anot VRM, pagal kompetenciją bus bendradarbiaujama su Nacionaline žemės tarnyba dėl tinkamo žemės tvarkymo ir administravimo užtikrinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų šio projekto sklandžiam įgyvendinimui reikalingų teisės aktų nuostatomis.
