Socialiniame tinkle dalijamasi tinklalapio bukimevieningi.lt publikacija, kurioje teigiama, kad pietryčių Lenkijoje tarp Žešuvo ir Peremyšlio miestų kursuoja traukinys, kurio išorė padabinta žemėlapiu, o jame Vilnius ir Lvovas priskiriami Lenkijai.
Publikacija pavadinta „Lietuvą „puls“ ne rusai, o lenkai – užfiksuoti žemėlapiai“. Tekstu dalijamasi feisbuke, o nuoroda įdėta socialinio tinklo puslapiuose „Lietuviai“, „bukimevieningi.lt“ ir „Ldiena.lt – Lietuvos Diena – naujienos, nuomonės, komentarai“.
Publikacijos skaitytojai nukreipiami į Sašos Komiachovo socialinio tinklo paskyrą. Ukrainietis nuotraukomis pasidalino rugpjūčio 31 d. Rugsėjo 9 d. nuotraukų prie įrašo jau nebebuvo. Vyras prisistato laisvai samdomu iliustruotoju, daugiau akivaizdžiai politinio turinio paskyroje neaptikome.
Dalis šimtmečio minėjimo
„Google“ paieškoje randame, kad bukimevieningi.lt minimo traukinio išties būta. Pranešimą spaudai apie nuotraukose matomą traukinį Lenkijos keleivinių traukinių operatorius „Polregio“ išplatino 2018 m. spalį.
Veikia tam tikri psichologiniai kompensaciniai mechanizmai ir mums patiems reikėtų būti jautresniems jų atžvilgiu ir pabandyti įsijausti į kito kančią.
Pažymima, kad elektrinis traukinys išmargintas ne įprastomis įmonės spalvomis, žalia ir geltona, bet Lenkijos vėliavos spalvomis. Teigiama, kad tokiu būdu norima pažymėti Lenkijos nepriklausomybės atgavimo šimtmetį.
„Traukinio išorės dizainas pasakoja apie istorinius įvykius po Pirmojo pasaulinio karo. Instaliacija išskiria Juzefo Pilsudskio ir jo legionų kelią, kovas bei Respublikos teritoriją atgavus nepriklausomybę“, – teigiama pranešime.
Atsakymo, ar traukinys su tarpukario Lenkijos žemėlapiu vis dar kursuoja, iš „Polregio“ nesulaukėme.
Kaimyninė šalis, kaip ir Lietuva, pernai minėjo valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Lenkijoje švenčiama lapkričio 11 d., kuomet gyvenimą pradėjo Antroji Lenkijos Respublika, egzistavusi iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Būtent tarpukario Lenkijos žemėlapiu ir papuoštas traukinys. 1922–1939 m. Vilnius arba Wilno, kaip jį vadina lenkai, buvo valdomas Lenkijos. Taip pat ir Lvovas. Lietuvos kariuomenė į Vilnių įžengė po to, kai okupuotą Lenkiją pasidalino nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga.
„Sureikšminti to (žemėlapio – aut. past.) tikrai nereikia, nes tarpukariu Vilnius išties priklausė Lenkijai. Ne tik iš Lenkijos perspektyvos, bet ir iš tarptautinės teisės perspektyvos, nes visos valstybės pagal tuometinę teisę Vilnių pripažino Lenkijai“, – 15min sakė Vilniaus universiteto (VU) istorikas Nerijus Šepetys.
„Konstruktyvus dialogas“
Pasiteiravome, kokios pozicijos dėl žemėlapio ant traukinio Lenkijoje laikosi mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija (URM).
„Tam tikro laikotarpio istoriniai žemėlapiai neatspindi šių dienų realijų. Lietuva palaiko draugiškus santykius su Lenkija, kurie apima ir konstruktyvų dvišalį dialogą istorinės atminties klausimais“, – teigiama URM atsakyme.
Paprašius patikslinti poziciją gavome atsakymą, kad URM nemano, jog Lenkijos istorinis žemėlapis reiškia kokias nors kaimynės šalies teritorines pretenzijas.
„Pagarba valstybių teritoriniam vientisumui įtvirtinta tarptautiniuose daugiašaliuose dokumentuose, o pačios valstybių sienos nustatytos dvišalėmis tarpvalstybinėmis sutartimis ir susitarimais“, – paaiškino URM.
Mūsų šalies diplomatai kiek ryžtingiau reagavo į prieš dvejus metus pasirodžiusią informaciją dėl kaimynės šalies ketinimų piliečių pasus papuošti Vilniaus Aušros vartų atvaizdu. Sužinojus apie tokią iniciatyvą į URM buvo iškviesti Lenkijos diplomatai.
„Nenormalu, kai tai daroma naudojant kitos valstybės vaizdus, juo labiau žinant, kad mūsų istorijoje būta įvairių puslapių. Kalbant apie Vilnių, šio krašto likimą, tai dar jautriau. Todėl tiesiog privalu atsižvelgti į šias aplinkybes“, – tuomet sakė Linas Linkevičius.
Čia yra tiesiog tam tikro lenkiško egoizmo pasireiškimas, kai galvojama tik apie save, bet nebandoma pasižiūrėti į veiksmus iš kaimynų perspektyvos.
Egoizmo apraiška
15min kalbinti istorikai skirtingai vertino „Polregio“ sprendimą papuošti traukinį tarpukario Lenkijos žemėlapiu. N.Šepetys didelė bėdos neįžvelgė, o Lietuvos istorijos instituto vadovas profesorius Alvydas Nikžentaitis manė priešingai.
Pasak profesoriaus, Varšuva puikiai supranta Vilniaus klausimo jautrumą Lietuvai, o Lvovo Ukrainai. Todėl pasirinktas šimtmečio minėjimo būdas – neprotingas.
„Čia yra tiesiog tam tikro lenkiško egoizmo pasireiškimas, kai galvojama tik apie save, bet nebandoma pasižiūrėti į veiksmus iš kaimynų perspektyvos“, – dėstė A.Nikžentaitis.
Pasiteiravus profesoriaus, ar panašaus egoizmo negalima įžvelgti mūsų pačių veiksmuose, kuomet šalia Seimo rūmų demonstruojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdų žemėlapis, A.Nikžentaitis atsakė neigiamai.
Pašnekovas įsitikinęs, kad svarbiausia – aktualumas. LDK atmintis yra istorinė ir mažiau aktuali nei, pavyzdžiui, Lvovo klausimas ukrainiečiams, todėl žemėlapiais nebeturime ko užgauti.
Vis dėlto N.Nikžentaitis teritorinių Lenkijos pretenzijų demonstruojant žemėlapius neįžvelgia. Profesorius sutiko, kad tokį atvejį galima laikyti skirtingos istorinės atminties rezultatu.
„Šiomis dienomis Lietuvoje viešint Adamui Michnikui daug kalbėjome apie Jerzy Giedroyco padarytą revoliuciją. Iš esmės mąstymas tarpukario Lenkijos sienų kategorijomis yra iš lenkų galvų išgaravęs. Tai yra esminis Lenkijos skirtumas nuo Vengrijos“, – paaiškino istorikas.
Romantika, ne kerštas
N.Šepetys mano, kad Vilnius ir Lvovas ant lenkiško traukinio tėra romantizmo apraiška ir teritorines Lenkijos pretenzijas primena ne ką daugiau nei lietuvių žygiai buvusiais LDK takais.
„(Lenkijoje – aut. past.) veikia tam tikri psichologiniai kompensaciniai mechanizmai ir mums patiems reikėtų būti jautresniems jų atžvilgiu ir pabandyti įsijausti į kito kančią“, – siūlo VU istorikas.
Antrojo pasaulinio karo metu Lenkija neteko penktadalio šalies gyventojų ir dydžiu Čekijai prilygstančios teritorijos. Prie šalies vakarinės dalies prijungta rytinė Vokietijos dalis. Pasak N.Šepečio, milžiniška transformacija ir didelės netektys leidžia lenkams romantizuotai žiūrėti į praėjusį istorijos tarpsnį.
Palyginti su Lenkija, Rusija yra agresyvi valstybė, kalbanti apie teritorijų praradimus ir kaip su tuo negali susitaikyti.
Pasiteiravus, ar su panašia atjauta turėtume reaguoti į, pavyzdžiui, Sovietų Sąjungos teritoriją su Vilniumi žyminčius žemėlapius Rusijoje, N.Šepetys ragino pasitelkti realios situacijos suvokimą.
„Įvairūs žemėlapiai Rusijoje yra naudojami ir kartais aiškiai pastebimi. Tačiau palyginti su Lenkija, Rusija yra agresyvi valstybė, kalbanti apie teritorijų praradimus ir kaip su tuo negali susitaikyti“, – lygino N.Šepetys.
Pagrindo teigti, kad Lenkija ketina pulti Lietuvą ir Ukrainą – nėra. Skirtingai nei tarpukariu, Trečiosios Lenkijos Respublikos Rytų politika orientuojasi į tarpvalstybinius santykius, pripažįstant kaimynų valstybingumą. Taiki Lenkijos rytų politika buvo svarbus veiksnys taikiam valstybių atsikūrimui žlungant Sovietų Sąjungai.
„Rusija ieško būdų, kaip sukiršinti Lenkiją su Lietuva, Lietuvą su Latvija ar Lenkiją su Ukraina. Mūsų pareiga yra budėti, nereaguoti, nusijuokti ir atsigręžti į veidrodį kartais“, – sakė N.Šepetys.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
